Dabar pats geriausias laikas. Liepą ir rugpjūtį jis ryškus kaip niekad

Dabar – pats geriausias metų laikas stebėti Paukščių Taką. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais, žiūrint iš Šiaurės pusrutulio, ryškus mūsų galaktikos centras tampa matomas – bet tik tiems, kurie yra tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Jei dangus giedras, naktiniame danguje galima pamatyti milijardus žvaigždžių.

Deja, dauguma Šiaurės Amerikos ir Europos gyventojų neturi galimybės pamatyti Paukščių Tako – nebent nukeliauja vietovę, kur nėra šviesos taršos. Be to, reikia vengti stiprios Mėnulio šviesos – todėl vasaros mėnesiais tik apie 10 dienų per mėnesį yra tinkamos tam, kad sutemus būtų galima lengvai pamatyti Paukščių Taką.

Remiantis „Capture The Atlas“, nuo kovo iki rugsėjo mėnesio Šiaurės pusrutulyje galima pamatyti Paukščių Taką.

Žemės platuma irgi turi reikšmės, tačiau paprastai nuo kovo iki birželio Paukščių Takas matomas ankstyvą rytą, o nuo liepos iki spalio pradžios – vakare. Pavyzdžiui, jei norite pamatyti Paukščių Taką kovo mėnesį, turite keltis 4 val. ryto, o rugsėjį – žiūrėti jau po saulėlydžio.

Taip pat reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius. Jums reikia dangaus be Mėnulio pilnaties, pirmenybę teikiant 10 naktų aplink jaunatį – kai Mėnulio nėra naktiniame danguje – konkrečiai nuo paskutinio Mėnulio ketvirčio iki trijų naktų po jaunaties.

Tai reiškia, kad geriausios datos šią vasarą ir rudenį stebėti Paukščių Taką yra šios:

• birželio 28 d. – liepos 8 d.
• liepos 28 d. – rugpjūčio 7 d.
• rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 6 d.
• rugsėjo 24 d. – spalio 5 d.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į saulėlydžio ir saulėtekio laiką – ypač liepą ir rugpjūtį, nes jie apriboja tamsos valandas. Būtent tada labiausiai tikėtina, kad iškart po saulėlydžio pamatysite Paukščių Taką. Tačiau norint gero vaizdo, reikės visiškos tamsos.

Nepamirškite leisti akims prisitaikyti prie tamsos – bent 20 minučių prieš dangaus stebėjimą. Tai reiškia, kad nusileidus saulei nežiūrėkite į išmanųjį telefoną ar kitą ryškios baltos šviesos šaltinį. Išsirinkti vietą galima ir naudojantis šviesos taršos žemėlapiu.

Parengta pagal „Live Science“.