„Para Žemėje truko tik 22 valandas.“ Planetoje prasidėjo keisti dalykai

Žemės sukimąsi lėtina planetos potvynių jėgos su Mėnuliu, o tai reiškia, kad anksčiau dienos buvo daug trumpesnės. Iš pirmo žvilgsnio 22 valandų para nelabai kuo skiriasi nuo mums įprastos 24 valandų paros, tačiau mokslininkai teigia, kad skirtumas buvo didžiulis, rašo „ArsTechnica“.

Naujame darbe mokslininkai parodė, kaip minėti pokyčiai galėtų paveikti klimatą.

Modeliuojant paros trukmė, saulės aktyvumo intensyvumas ir anglies dioksido koncentracija buvo pakeistos į tokias reikšmes, kurios buvo Žemėje, kai parą sudarė 22 valandos. Tokia para egzistavo Žemėje prekambro laikotarpiu, kuris tęsėsi nuo Žemės susiformavimo prieš 4,6 mlrd. metų iki 540 mln. metų, kai prasidėjo kambras.

Tyrimo rezultatai rodo, kad esant 22 valandų parai, lietūs daugiausia lytų tik ryto ir vakaro valandomis, o vidurdienio dangus išliktų giedras. Dėl to Žemė labai įkaistų.

Į modelį įtraukus metaną, kuris imituoja ozoną senovės Žemės atmosferoje, temperatūra pakiltų keliais laipsniais. Atmosferos drėgmė padidėtų maždaug 10 %, o kritulių kiekis – 5 %.

Kaip žinote, Saulė dienos metu šildo orą Žemėje. Savo ruožtu įkaitusios dujos plečiasi, todėl Žemės atmosfera dieną plečiasi, o naktį vėsdama vėl susitraukia. Toks skirtumas sukuria papildomą svertą Saulei ir Mėnuliui, kurie daro gravitacinę įtaką Žemės atmosferai. Tokia sudėtinga sistema tiesiogine prasme sujudina mūsų atmosferą ir padeda formuoti planetos orą.

Šiandien skirtumas tarp minimalaus ir didžiausio paros atmosferos slėgio yra apie 110 paskalių. Tačiau per esant 22 valandų parai jis buvo 330 paskalių.

Bet kodėl Žemė šyla, kai trumpėja paros laikas? Taip yra iš dalies dėl slėgio pokyčių, kurie keičia atogrąžų debesų struktūrą. Kai debesuotumas ir kritulių pikas būna ryte ir vakare, tai dieną vyrauja giedras dangus. Tai reiškia, kad saulės energijos absorbcijos pikas būna saulės aktyvumo piko metu.