Izoliuoti ištisus metus. Hiustone baigta pirmoji vienerių metų misijos į Marsą simuliacija (Video)

2023 m. birželio 25 d. keturi savanoriai buvo uždaryti į NASA Džonsono kosmoso centro (angl. Johnson Space Center, JSC), esančio Hiustone, Marso buveinės simuliatorių.

Ketvertukas šią buveinę paliko šeštadienį, liepos 6 d., ir po stulbinančių 378 dienų grįžo į įprastą gyvenimą Žemėje.

CHAPEA (CHAllenge for Planetary Exploration Analog) programa – tai NASA iniciatyva, kuria siekiama imituoti gyvenimo sąlygas Marse.

Visų pirma šia panašių misijų serija siekiama paruošti žmones Raudonosios planetos tyrimams, išbandant ilgalaikį izoliacijos ir uždarumo poveikį, taip pat operacijas ir technologijas, reikalingas misijai Marse.

Todėl CHAPEA misijose atkuriamos sąlygos ir iššūkiai, su kuriais astronautai gali susidurti Marse.

Tai – ribotų išteklių valdymas, vėluojantis ryšys su Žeme ir psichologinė izoliacija.

Jos taip pat suteikia galimybę išbandyti Raudonojoje planetoje naudojamas technologijas ir protokolus, tokius kaip gyvybės palaikymo sistemos, ryšiai ir išteklių valdymo strategijos.

Įgulos atrankos kriterijai atitinka NASA kandidatams į astronautus taikomus standartus, t. y. akredituotos institucijos STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos) srities magistro laipsnis ir ne mažesnė kaip dvejų metų STEM patirtis arba ne mažiau kaip 1 000 valandų skrydžio lėktuvu laiko.

Taip pat gali teikti paraiškas kandidatai, kurie yra baigę dvejų metų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos doktorantūros studijas, turi medicininį išsilavinimą arba yra baigę bandomojo piloto programą.

Paskutinėje šios programos misijoje dalyvauja keturi savanoriai: Kelly Huston, Anca Selariu, Ross Brockwell ir Nathan Jones.

Daugiau nei metus jie gyveno „Mars Dune Alpha” – 158 kvadratinių metrų 3D spausdintuvu atspausdintoje buveinėje, sukurtoje taip, kad primintų izoliuotą Raudonosios planetos forpostą.

Tai buvo pirmoji NASA metų trukmės misijos į Marsą simuliacija.

Gyvendama Marse įgula imitavo tokias operacijas kaip „vaikščiojimas Marse”, daržovių auginimas ir derliaus nuėmimas maisto atsargoms papildyti, įrangos ir buveinių priežiūra.

„Astronautai” taip pat dirbo patirdami papildomą stresą, įskaitant iki 22 minučių vėluojantį ryšį su Žeme, išteklių trūkumą ir izoliaciją.

Ketvertuko eksperimentai laive bus naudojami planuojant tikras pilotuojamas misijas į Raudonąją planetą, kurias agentūra tikisi pradėti 2030-ųjų pabaigoje ir 2040-ųjų pradžioje.

Be to, jau suplanuotos dvi papildomos misijos, kurių metu įgulos toliau imituos išėjimą į kosmosą ir rinks duomenis apie fizinę ir elgsenos sveikatą bei veiklos veiksnius.