Pavojus 5 000 000 000 JAV dolerių. Ambicingai NASA misijai gresia nesėkmė

NASA „Europa Clipper“ misija, skirta tirti Jupiterio palydovą Europa, susidūrė su radiacijos problemomis. Misijos komanda išsiaiškino, kad radiacijai atsparūs tranzistoriai, reikalingi erdvėlaivio elektros srovėms valdyti, gali neatlaikyti intensyvios Jupiterio spinduliuotės, rašo „SciTechDaily“.

Atlikdami išsamius bandymus NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (Jet Propulsion Laboratory, JPL) Pietų Kalifornijoje, inžinieriai išsiaiškino, kad kai kurie tranzistoriai gali sugesti esant mažesniam nei tikėtasi radiacijos lygiui.

Šie bandymai yra labai svarbūs, nes Jupiterio magnetinis laukas, kuris yra 20 000 kartų stipresnis nei Žemės, pagreitina įkrautas daleles iki didelės energijos ir sukuria atšiaurią spinduliuotės aplinką. Šis atradimas kelia susirūpinimą dėl šių komponentų patvarumo intensyviausioje Saulės sistemos radiacijos zonoje.

Šiai problemai spręsti jau atliekami bendri bandymai Johnso Hopkinso taikomosios fizikos laboratorijoje (APL) ir NASA Goddardo kosminių skrydžių centre. APL, bendradarbiaudama su JPL ir Goddardo centru, sukūrė pagrindinį erdvėlaivio korpusą ir aktyviai dalyvauja dabartinėje analizėje.

2024 m. birželį buvo paskelbta apie ankstyvą panašių tranzistorių gedimą, todėl gamintoją tai paskatino atlikti papildomus radiacijos bandymus. Preliminari analizė, kurią tikimasi netrukus baigti, padės nustatyti tranzistorių, linkusių į gedimą, skaičių ir jų veikimą skrydžio metu.

„Europa Clipper“ misija – ieškoti potencialios gyvybės Jupiterio palydove Europoje, atliekant daugybę praskridimų pro palydovą. Misijos startas planuojamas 2024 metų spalį, o atvykimas į Jupiterį – 2030 metais.

Apskaičiuota, kad misija, kuri kainuos 5 milijardus dolerių, pabrėžia NASA įsipareigojimą tyrinėti gilųjį kosmosą, nepaisant iššūkių, susijusių su intensyvia radiacijos aplinka netoli Jupiterio.