Ne baltos. Kas nutiko JAV vėliavoms, kurias astronautai paliko Mėnulyje

Mokslininkai mano, kad JAV vėliavos Mėnulyje, paliktos per kelias NASA „Apollo“ programos misijas daugiau nei prieš 50 metų, beveik neabejotinai nėra tokios būklės, kaip pirmą kartą buvo išskleistos, rašo „Space“.

Prieš 55 metus, 1969 m. liepos 20 d., NASA astronautai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas ne tik pirmieji įkėlė koją ant Mėnulio paviršiaus, bet ir iškėlė ten pirmąją vėliavą. Žinoma, tai buvo JAV vėliava, nes tai buvo Amerikos „Apollo 11“ misija.

Pirmasis JAV vėliavos iškėlimas Mėnulyje sukėlė daug diskusijų pasaulyje, nes tai tam tikru mastu buvo politinis įvykis ir kai kurios šalys tai suvokė kaip JAV pretenziją į Mėnulį.

Tačiau Anne Platoff, Kalifornijos universitete Santa Barbaroje dėstanti vėliavų istoriją ir naudojimą, sako, kad tai buvo grynai simbolinis įvykis. Nors JAV Kongresas uždraudė NASA iškelti kitų šalių vėliavas Mėnulyje per misijas, kurias finansuoja vien JAV.

NASA inžinieriai sukūrė vėliavos stiebą su horizontaliu skersiniu, kuris leidžia vėliavai „sklęsti“ be vėjo pagalbos, nes Mėnulyje atmosferos ir vėjų nėra. Be to, vėliavos stiebas buvo sukurtas taip, kad riboto judumo astronautai galėtų greitai iškelti vėliavą. Dėl to pirmoji vėliava Mėnulyje buvo iškelta per 10 minučių.

Platoff teigimu, šešios Mėnulyje iškeltos JAV vėliavos nebuvo vienodo dydžio. Paskutinę vėliavą „Apollo 17“ misijos astronautai iškėlė 1972 m. gruodį.

Mokslininkės teigimu, iki šiol tiksliai nežinoma, kokios būklės dabar yra Mėnulyje esančios vėliavos. Beveik neabejotina, kad jos nėra tos pačios būsenos, kai jas pirmą kartą iškėlė astronautai.

Platoff mano, kad vėliavų nailonas greičiausiai nukentėjo dėl ilgalaikio saulės spindulių poveikio. Vėliavos tikriausiai tapo trapios ir laikui bėgant subyrėjo. Kita grėsmė vėliavoms yra meteoritų bombardavimas Mėnulyje, galintis joms smarkiai pakenkti.