Įvykusi Saulės audra turėjo netikėtų pasekmių Žemei. Kas nutiko Van Aleno žiedams

Van Aleno žiedai – tai dvi aplink Žemę apsivijusios juostos, kurias sudaro planetos magnetiniame lauke įstrigusios elektringos dalelės. NASA duomenimis, dėl gegužės mėnesį kilusių intensyvių Saulės audrų aplink Žemę neseniai atsirado laikina trečioji juosta.

„Mokslininkai tiria duomenis, kad geriau suprastų šios juostos atsiradimą ir kiek laiko ji gali išsilaikyti. Sekite jų išvadas!“, – NASA paskelbė „X“.

Manoma, kad didžioji dalis įkrautų dalelių, patekusių į žiedus, yra iš Saulės vėjo, o kitos atkeliauja kaip kosminiai spinduliai. Kai Žemę pasiekia stiprios Saulės audros, kaip kad buvo gegužę, jos gali sukelti sutrikimų, dėl kurių magnetosferoje gali įsitvirtinti trečiasis įkrautų dalelių sluoksnis.

Naująją juostą, įsiterpusią tarp dviejų nuolatinių, aptiko NASA „Colorado Inner Radiation Belt Experiment“ (CIRBE) palydovas. Nors tiksliai nėra aišku, kiek laiko ji gali išsilaikyti, kosmoso agentūra teigė, kad greič „išsilaikyti nuo kelių mėnesių iki metų“.

Gerai žinoma, kad Saulės audros – intensyvus didelės energijos dalelių išmetimo iš Saulės atmosferos srautas – gali sutrikdyti Žemės Van Aleno žiedus. 2012 m. rugsėjį buvo dar vienas atvejis, kai dėl stiprių Saulės orų susidarė trečioji laikina juosta, kuri išnyko per kelias savaites.

2024 m. gegužės mėn. geomagnetinė audra buvo stipriausia per 20 metų. Kartu su trečiosios Van Aleno juostos susiformavimu ir anksčiau nematyto sūkurio Žemės atmosferoje susidarymu didžiausią įspūdį žemiečiams padarė stulbinančios Šiaurės pašvaistės stebėjimas geografinėse platumose, kurios paprastai nebūna apdovanotos Šiaurės pašvaistėmis.

Tačiau neapsigaukite, geomagnetinės audros gali sukelti daug rūpesčių. Tokie kosminiai orai gali paveikti daugelį pasaulyje naudojamų technologijų, tokių kaip GPS ir palydovinės telekomunikacijos. Jei pakankamai stipri Saulės audra smogtų Žemei šiandien, ji galėtų būti katastrofiška, rašo „IFLScience“.