Šalčiausios ir karščiausios Saulės sistemos planetos. Jos nėra ten, kur turėtų būti. Kodėl?

Beje, Uranas turi senovės graikų dievo vardą, o likusios planetos pavadintos senovės Romos dievų vardais. Šiuo metu niekas nežino, ar tai buvo klaida, ar tyčinis veiksmas.

Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, iš ko iš tikrųjų susideda Uranas, nors yra keletas spėjimų. Manoma, kad planetą sudaro vandenilis, helis, vanduo ir amoniakas.

Uranas yra žinomas dėl to, kad jo sukimosi ašis yra pasvirusi į planetos orbitos plokštumą beveik 98 laipsniais. Žemės ašies pasvirimas yra beveik 23,5 laipsnio. Tiesą sakant, nė viena Saulės sistemos planeta neturi tokio didelio ašies pasvirimo. Todėl ten, kur kitose planetose yra pusiaujas, Urane yra poliai. Remiantis tyrimais, labiausiai tikėtina, kad Uranas tokį savo ašies posvyrį gavo dėl didelio objekto atsitrenkimo į jį ankstyvoje Saulės sistemos istorijoje.

Be to, planeta turi magnetinį lauką, kuris yra pakreiptas 60 laipsnių nuo sukimosi ašies. Kitos Saulės sistemos planetos to neturi. Tuo pačiu metu Urano magnetinis laukas yra asimetriškas ir jo stiprumas keičiasi. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kodėl taip gali nutikti, ir tai susiję su zondo „Voyager 2“ judėjimu.

Karščiausia Saulės sistemos planeta

Dabar pereikime prie karščiausios Saulės sistemos planetos. Kaip jau minėta anksčiau, šis titulas nepriklauso Merkurijui. Pasirodo, aukščiausia temperatūra tarp Saulės sistemos planetų buvo užfiksuota Veneroje, kuri yra 108 milijonų km atstumu nuo mūsų gimtosios žvaigždės.

Taip, būtent antroje planetoje nuo Saulės, kur temperatūra siekia įspūdingus 482 laipsnius Celsijaus. Tai yra, jis yra beveik 60 laipsnių daugiau nei Merkurijuje, nors ši planeta yra 2 kartus arčiau Saulės.

Venera, kurios atmosfera yra toksiška, susidedanti iš sieros ir kitų elementų, dėl savo temperatūros kartais vadinama Žemės dvyne iš pragaro. Faktas yra tas, kad abiejų planetų dydis ir sudėtis yra panašūs, tačiau tolimoje praeityje jų evoliucijos keliai skyrėsi.

Venera yra karščiausia planeta, nes joje yra labai stora ir labai tanki atmosfera. Iš Saulės gaunama šiluma, kaip ir vidinė šiluma, beveik nepatenka į kosmosą, todėl net stipriausias erdvėlaivis negali ilgai būti Veneros paviršiuje. Ten žmogus ištirps kaip sniegas per kelias sekundes. Net su skafandru.

Nors kai kurie mokslininkai vis dar tiki, kad gyvybė Veneroje gali egzistuoti. Tikrai ne protingų būtybių ar labai sudėtingų organizmų pavidalu. Jų evoliucijai sąlygų nėra. Tačiau paprasti mikroorganizmai gali prisitaikyti prie ekstremalių Veneros sąlygų. Bet ne paviršiuje, o jo tankioje atmosferoje.

Naujausi tyrimai parodė, kad pragariškos planetos atmosferoje yra tokių dujų kaip amoniakas ir fosfinas. Šios dujos dažnai siejamos su biologiniu aktyvumu. Todėl gali būti, kad Venera yra apgyvendintas pasaulis. Ateities misijos į Venerą gali tai įrodyti. Arba paneigti.