| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Biofizikai: pradėti gyvybę pakeliui į Marsą – pernelyg rizikinga
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Būsimieji Marso kolonizatoriai dėl radiacijos grėsmių bus raginami vengti pradėti gyvybę pakeliui į Raudonąją planetą. Erdvėlaivį bombarduosiančios didelės energijos elementariosios dalelės beveik užtikrintai sunaikintų kosminės kelionės metu ar iki jos pradėtą vaisių bei žmonijos pionieriams kolonizuojant kaimyninę planetą sukeltų rimtų sunkumų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Reprodukciją kosmose trikdo radiacija Viena iš grėsmių – saulės audros (angl. k. – „solar flare“), kurių metu Saulė į savosios planetų sistemos erdves išmeta kolosalius kiekius didžiulėmis energijos dozėmis „užtaisytų“ protonų. Nors numatyti tokių saulės audrų laiką, kryptį ir intensyvumą yra sunku, T.Štroimė įsitikinęs, kad tokių dalelių atakas atremti specialiais skydais būtų visai įmanoma. „Vos kelių centimetrų storio reikiamos medžiagos sluoksnis tokių dalelių energetinį „užtaisą“ galėtų sumenkinti iki lygio, kurį toleruotų žmogaus organizmas“ - teigia norvegų kilmės biofizikas. – Kur kas rimtesnis iššūkis – saugotis nuo radiacijos, atskriejančios iš už Saulės sistemos ribų.“ Vadinamąją galaktinės kilmės kosminę spinduliuotę didžia dalimi sudaro itin didele energija pasižymintys protonai ir kitos pavojingos dalelės, kurios be skrupulų suniokoja tokias biomolekules kaip DNR. Maža to, kosminės kelionės metu tokių dalelių nesustabdysi jokiais šiuolaikiniais skydais. Jonizuojančios radiacijos keliamą pavojų reprodukcinei žmogaus organizmo sistemai mokslininkai suvokė prisiminę radioterapijos metodą gydant onkologinius susirgimus ir branduolinių sprogimų pasekmes. Primatų tyrimų rezultatai atskleidė, kad net ir sąlygiškai menki jonizuojančios spinduliuotės kiekiai, pradedant antruoju nėštumo trimestru, gali sunaikinti dar nesusiformavusius moteriškos lyties vaisiaus oocitus (moteriškas lytines ląsteles, kiaušinėlius). Jei šie rezultatai būtų taikomi ir žmonėms, išeitų, jog, kosminės kelionės metu ar iki jos starto pradėtos mergaitės gimtų bevaisės ir savo palikuonių susilaukti negalėtų, nes jų kiaušinėlius būtų pažeidusi kosminės kilmės radiacija. Nėštumas kosmose rizikingas vaisiaus sveikatai Kosminės kelionės metu pradėtiems vaikams grėstų ne vien reprodukcinės sistemos sutrikimai. Nėštumo metu ląstelės dalijasi labai sparčiai, tad net ir vienintelės ląstelės (kuri vėliau išsivystytų į kurį nors organą, pavyzdžiui, smegenis ar raumenis) pakenkimas žymiai padidintų būsimų organų disfunkcijos tikimybę. Anot T.Štroimės, vaisiaus absorbuoti kosminės radiacijos kiekiai galėtų lemti rimtų protinių sutrikimų ir kitų disfunkcijų išsivystymą. „Panašių grėsmių gali sukelti ir vyrų sėkloje esančių lytinių ląstelių pakenkimai“ – tvirtina vienas iš tyrimų programos dalyvių, L.Berkelio nacionalinės laboratorijos radiobiologas ir genetikas Endrius Vyrobekas (Andrew Wyrobek). – Nors ilgalaikių kosminės spinduliuotės dozių pasekmės nėra žinomos, net ir maži radiacijos kiekiai pakenkia ar sunaikina spermatozoidus, o tai gali sąlygoti vyrų nevaisingumą ar palikuonių apsigimimų pavojų. Graužikų tyrimų atveju, švitinimo pasekmės neišnykdavo nuo apšvitinimo momento praėjus net ir labai ilgam periodui. Tikrai žinome, kad jonizuojančioji spinduliuotė gali sukelti ryškių genetinių pakenkimų kamieninėse ląstelėse, iš kurių vėliau formuojasi ir sperma.“ Tad, atsižvelgiant į mokslininkų įspėjimus, reprodukcinius giminės pratęsimo klausimus Marso kolonizatoriams derėtų spręsti ne pakeliui į Marsą, o į jį atvykus – Raudonoji planeta turi šiokią tokią atmosferą, kuri sugeria nemaža dalį kosminės spinduliuotės. Be to, žmonijos pionieriai gyventų patalpose, kurias saugotų vienokios ar kitokios technologinės konstrukcijos skydai nuo spinduliuotės. T.Štroimė ir kolegos pastebi, jog kosminės spinduliuotės aspektu gana palanki vieta žmonių bazei netoli Marso planetos būtų natūralus planetos palydovas Fobas, o ypač jame esantis Stiknio krateris (Stickney crater). Jis stūkso nuolat į Marso pusę atsuktoje Fobo pusėje. Aukštos kraterio sienos ir pati Marso planeta galėtų uždengti apie 90 proc. pragaištingųjų kosminės kilmės spindulių. Žinoma, savų nepatogumų keltų menka Fobo gravitacija. „Jei tik norėsime kada nors žmonijos koloniją turėti ir Marse, anksčiau ar vėliau šią reprodukcijos problemą reikės spręsti“ – apibendrino studijos autorius T.Štroimė.
| |||||||||||||||||||
Įdomiausi
.png)
170
(2)
.png)
.png)
