Bendroji astronomija ir astrofizika
.
(0)
2024-11-22
19
Astronomai mano, kad netoliese esanti nykštukinė galaktika susidūrė su Paukščių Taku, tačiau išgyveno ir tęsė savo egzistavimą.
(0)
2024-11-22
8
Šiuo metu žinome daugiau nei penkis tūkstančius egzoplanetų – planetų prie kitų žvaigždžių. Tarp jų apie pusantro šimto yra uolinės planetos savo žvaigždžių gyvybinėse zonose – jų paviršiaus temperatūra, tikėtina, yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.
(0)
2024-11-21
6
Šimtmečius magnetinis Šiaurės polius nuolat judėjo palei Kanados šiaurinę pakrantę. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais jis pasuko nauju keliu – pradėjo per Arkties vandenyną vis sparčiau artėti link Sibiro – ir tai suglumino mokslininkus, rašo „Newsweek“.
(0)
2024-11-21
4
Urano planeta ir penki didžiausi jos mėnuliai gali būti ne tokie negyvi sterilūs pasauliai, kaip ilgą laiką manė mokslininkai. Priešingai, juose gali būti vandenynų, o mėnuliuose netgi gali egzistuoti gyvybė, teigia mokslininkai.
(0)
2024-11-20
2
Mokslininkai paskelbė pirmąją išsamią analizę apie Mėnulio dirvožemio ir uolienų mėginius, kuriuos Kinija šiais metais atgabeno iš tolimosios Mėnulio pusės, skelbia CNN.
(0)
2024-11-18
12
James Webb kosminis teleskopas suteikė mokslininkams naujos informacijos ir klausimų apie galimą seniausių Visatos galaktikų susidarymą. Gali būti, kad tamsioji medžiaga šiame procese visiškai nedalyvavo, kaip buvo įtariama anksčiau.
(0)
2024-11-17
20
Tyrimo autoriai teigia, kad ne visai sėkmingas eksperimentas ieškant nežemiškos gyvybės Raudonojoje planetoje privedė prie jos sunaikinimo.
(0)
2024-11-15
1
Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose gali pasiekti net keliasdešimt milijardų Saulės masių. Net ir ankstyvoje Visatoje, praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo, jau jų buvo masyvesnių nei milijardas Saulių. Kaip jos tokios didelės užaugo taip greitai?
(0)
2024-11-12
10
Ne vienas didžiųjų planetų palydovas po ledo pluta turi skysto vandens vandenynus. Daugiausiai žinome apie Jupiterio palydovą Europą ir Saturno Enceladą, tačiau yra ir kitų.
(0)
2024-11-11
7
Į Žemę nuolat krenta įvairaus dydžio grumsteliai iš kosmoso. Mažiausi – dulkės – matomi kaip krentančios žvaigždės, sudega aukštai atmosferoje ir planetos paviršiaus nepasiekia. Didesni nukrenta ant paviršiaus, arba kaip dulkės (mikrometeoritai), arba stambiais uolienų/metalo luitais (meteoritai).
(0)
2024-11-09
5
Tyrinėdami ankstyvąją Visatą Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST), astronomai vis atranda monstriškų juodųjų skylių, kurios, regis, auga pernelyg didelės ir pernelyg greitai, kad jas paaiškintų kosmologiniai modeliai. Dabar nauji ypatingai godaus ir visas taisykles laužančio objekto stebėjimai gali padėti atskleisti, kodėl taip yra.
(0)
2024-11-08
6
Neutroninės žvaigždės yra kai kurių supernovų sprogimų liekanos, kuriose į keliolikos kilometrų spindulio rutulį sutelpa apie dvi Saulės mases medžiagos. Nors jų žinome ne vieną tūkstantį, kol kas dar daug ko apie jas nesuprantame.
(0)
2024-11-07
1
Įsivaizduojamas eksperimentas parodė, kaip atrodytų Saulės sistema, jei visos jos planetos būtų mūsų Saulės gyvybės zonoje.
(0)
2024-11-07
7
Paukščių Tako centre tūno juodoji skylė Šaulio A*. Aplink ją driekiasi įvairios dujų struktūros, žyminčios ten vykstančius energingus procesus – supernovų sprogimus, spartų žvaigždžių formavimąsi, stipraus magnetinio lauko poveikį dujoms ir panašius. Taip pat ten formuojasi daug kosminių spindulių – labai energingų elektringų dalelių, daugiausiai protonų ir elektronų.
(0)
2024-11-07
3
2024 metų rugsėjo pabaigoje mūsų planeta įsigijo dar vieną palydovą, tačiau lapkritį jis amžinai nuskris į gilųjį kosmosą.
