Kometos paviršiuje nufotografuotas zondo „Deep impact“ paliktas krateris

Kas pasikeitė po penkerių metų? Naujos nuotraukos atskleidžia naujus darinius, kurių nebuvo matyti 2005-ųjų liepos mėnesį, kuomet kometa paskutinį kartą buvo nufotografuota iš arti. Po zondo „Deep impact“ apsilankymo, kometa Tempel-1 aplink Saulę pilnai apsisuko vieną kartą ir tapo pirmąja kometa, iš arti fotografuota du kartus. Stardust“ nuotraukos atskleidžia, kaip atrodo 372 kg sveriančio varinio zondo 2005 m. išmuštas krateris. Kairėje nuotraukos pusėje matyti pažymėta smūgio vieta ir joje esantis tamsus, maždaug 50 metrų kauburys, egzistavęs iki susidūrimo. Dešinėje vidiniu apskritimu pažymėtas kraterio dugnas, o išoriniu – kraterio pakraštys. Iš karto po susidūrimo, dėl pakilusių dulkių ir nuolaužų kraterio buvo neįmanoma nufotografuoti. Iš naujų nuotraukų nustatyta, kad kraterio plotis – maždaug 150 metrų, jo dugne stūkso kauburys, kuris susiformavo nusileidus smūgio metu pakeltai kometos medžiagai.

Taip pat nufotografuoti ir kiti, niekada anksčiau nematyti Tempel-1 paviršiaus regionai, padengti duobėmis. Mokslininkai pastebėjo, kad toje pusėje, kuri buvo išsamiai nufotografuota „Deep impact“ erdvėlaivio, prieš penkerius metus paviršius buvo nusėtas trijų skirtingų tipų duobėmis. Naujausiose nuotraukose matyti, kad, veikiamos erozijos, šios duobės apsijungė į vieną plyšį.

„Stardust“ zondas yra užregistravęs 12 smūgių, kurie buvo pakankamai stiprūs, kad pramuštų piršto storio erdvėlaivio šarvą, taip pat maždaug 5 tūkst. daug silpnesnių smūgių. Kitas detektorius išanalizavo dalelių sudėtį ir surado, jog kai kurios dalelės buvo sudarytos iš anglies ir azoto, o tai rodo, kad dulkelėse egzistuoja organinės kilmės junginių.

Erdvėlaivis pro kometą praskriejo maždaug 178 km atstumu ir užfiksavo 72 nuotraukas.