Netikėtas atradimas. Ką surado nykštukinėje Cereroje

Didžiausias objektas asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio yra nykštukinė planeta Cerera. Anksčiau buvo manoma, kad jo plutą sudaro tik 30 % užšalusio vandens, tačiau naujas tyrimas rodo, kad ją sudaro daugiau nei 90 % vandens ledo.

Naudodami duomenis iš erdvėlaivio „Dawn“, mokslininkai išsiaiškino, kad Cerera kadaise buvo tam tikras vandens pasaulis, kuris užšalo. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Astronomy“.

Cerera yra arčiausiai Žemės esanti nykštukinė planeta ir vienintelė nykštukinė planeta Saulės sistemoje, kuri neskrieja už Neptūno. Ji yra palyginti mažo dydžio: Cereros skersmuo yra 950 km, o tai yra daugiau nei 2 kartus mažiau nei Plutono, kitos nykštukinės planetos.

Cerera yra padengta daugybe kraterių, jos paviršius yra nelygus, ir manoma, kad yra kriovulkanų, kurie spjaudo ne magmą, o skystą ledą. 2015 ir 2016 metais Cererą tyrinėjo erdvėlaivis „Dawn“, būdamas jos orbitoje jis rinko duomenis, ir būtent šiuos duomenis mokslininkai naudojo savo tyrimui.

Anksčiau buvo manoma, kad Cereros plutą sudaro tik 30 % vandens ledo. Šios išvados buvo padarytos remiantis kraterių, esančių nykštukinės planetos paviršiuje, tyrimu. Buvo manoma, kad Cereros paviršius yra labai nelygus ir padengtas daugybe kraterių, todėl jame negali būti daug vandens ledo. Faktas yra tas, kad ledas turėtų palaipsniui deformuoti paviršių ir padaryti jį lygesnį dėl judėjimo.

Dabar mokslininkai pasinaudojo „Dawn“ surinktus duomenimis ir atliko modeliavimą. Jis parodė, kad Cereros pluta sudaryta iš daugiau nei 90 % vandens ledo. Cereros ledas yra daug stipresnis nei tikėtasi, nes jame yra priemaišų iš klampių uolienų. Tokiu būdu Cerera išlaiko savo nelygų kraštovaizdį, padengtą krateriais.

Mokslininkai mano, kad vandens ledas su priemaišomis leido ledo plutai išlikti beveik nepakitusiai milijardus metų. Pasak tyrimo autorių, prie Cereros paviršiaus yra daug vandens ledo, o dideliame gylyje pluta yra mažiau įšalusi.

Tyrimo autoriai teigia, kad Cereroje yra ne tik vandens ledas, bet ir nešvarus ledas, kuris praeityje suformavo vandenyną. Tai yra, anksčiau, pasak mokslininkų, Cereroje buvo vandenynas su vandeniu, tačiau jame buvo įvairių priemaišų, todėl jis nebuvo visiškai skystas. Kai vandenynas užšalo, jis sudarė ledo plutą su nedideliu kiekiu uolų.

Jei Cereros plutą sudaro daugiau nei 90 % vandens ledo, tai galėtų padėti geriau suprasti kai kuriuos ledu dengtus vandenynų pasaulius, egzistuojančius Saulės sistemoje, teigia mokslininkai. Kalbama apie kai kuriuos Jupiterio, Saturno ir Urano palydovus.

Šie palydovai turi ledinę plutą ir prognozuojama, kad jų viduje yra skysto vandens vandenynai. Vandenynai išlieka skysti dėl šilumos, kurią sukuria gravitacinė palydovų sąveika su jų planetomis. Tačiau Cerera aplink planetą nesisuka, o tai reiškia, kad jos viduje negali būti daug šilumos, todėl vandenynas dėl žemos temperatūros buvo klampesnis, mano mokslininkai.

Jei ši teorija pasitvirtins, tai reiškia, kad vandenynų pasauliai gali atrodyti kitaip, nei dabar įsivaizduoja mokslininkai. Tačiau naujojo tyrimo rezultatus galima patvirtinti į Cererą išsiuntus naują misiją. Nusileidęs aparatas galėtų paimti mėginius iš senovės vandenyno, kurio liekanos randamos nykštukinės planetos paviršiuje.