Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Šiuo metu žinome daugiau nei penkis tūkstančius egzoplanetų – planetų prie kitų žvaigždžių. Tarp jų apie pusantro šimto yra uolinės planetos savo žvaigždžių gyvybinėse zonose – jų paviršiaus temperatūra, tikėtina, yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nors dar toli gražu negalime atsakyti, ar kurioje nors iš jų egzistuoja gyvybė, visgi šios planetos traukia didesnį mokslininkų dėmesį. Štai dabar astronomai išnagrinėjo dalies šių planetų sistemų aplinką ir įvertino, kurioms gresia pavojai iš aplinkinių žvaigždžių. Pasitelkę Gaia teleskopo duomenų katalogą, jie nustatė, kokios žvaigždės yra 10 parsekų (pc) atstumu ir arčiau kiekvienos iš 84 artimiausių mums sistemų su planetomis gyvybinėse zonose. Palyginimui atstumas nuo Saulės iki artimiausios žvaigždės yra 1,4 parseko, 10 parsekų atstumu ir arčiau priskaičiuojama apie 360 žvaigždžių. Daugelio kitų planetų aplinkoje žvaigždžių koncentracija panaši; tyrėjai išskyrė tik vieną sistemą, HD 165155, aplink kurią tokiu atstumu aptikta daugiau nei 10 tūkstančių žvaigždžių. Tikėtina, kad per 5 milijardus metų (pusę žvaigždės gyvenimo) bent viena iš šių žvaigždžių pralėks taip arti, kad destabilizuos planetos, HD 165155b, orbitą. Dar dvi sistemos, HD 48265 ir TOI-1227, turi pavojingas kaimynes – masyvias žvaigždes, kurios greičiausiai per kelis milijonus metų sprogs supernovomis. Mažiau nei 10 parsekų atstumu įvykęs sprogimas gali išgarinti į Žemę panašios planetos atmosferą ir sterilizuoti paviršių. Tiesą sakant, supernova pavojinga ir didesniu, iki 50 parsekų, atstumu; toks atstumas atitinka 125 kartus didesnį tūrį, nei 10 parsekų. Taigi, dvi žvaigždės, atrastos 10 parsekų nuotoliu, statistiškai gali reikšti net porą šimtų žvaigždžių 50 parsekų spindulio burbuluose. Šitaip vertinant gali atrodyti, kad mūsų sistemos aplinka, kur tokių masyvių žvaigždžių nėra išvis, yra laiminga anomalija. Iš kitos pusės, masyvios žvaigždės formuojasi grupėmis, taigi tikėtina, kad prie tų dviejų sistemų masyvių žvaigždžių rasime ir daugiau, o prie kitų – nebūtinai. Ateityje, praplėtus paieškų lauką, supernovų keliamą pavojų bus galima įvertinti geriau. Tyrimo rezultatai arXiv. |