Artėjame prie Saulės „mūšio zonos“ – ir tai gali būti dar blogiau nei Saulės maksimumas

Ekspertai įspėja, kad ši palyginti mažai ištirta Saulės ciklo fazė, kai Saulėje atsiranda milžiniškos vainiko skylės, gali būti pražūtinga aplink Žemę skriejantiems palydovams, kurių nuo praėjusio Saulės ciklo eksponentiškai padaugėjo.

Saulės maksimumas – tai maždaug 11 metų trunkančio Saulės ciklo, arba Saulės dėmių ciklo, laikotarpis, kai matomų tamsių dėmių skaičius Saulėje pasiekia maksimumą. Tuo metu Saulės paviršiuje sprogsta galingi Saulės žybsniai, kurie į Žemę išmeta įkrautų dalelių debesis ir sukelia intensyvias geomagnetines audras, naktiniame danguje nusidažančias pašvaistėmis. Įpusėjus šiam laikotarpiui, Saulės magnetinis laukas visiškai apsiverčia, todėl Saulės dėmės ir Saulės aktyvumas sumažėja, kol pasiekiamas Saulės minimumas ir prasideda kitas Saulės ciklas.

Pastaruosius kelerius metus Saulės aktyvumas didėjo – o tai rodo, kad Saulės maksimumas gali įvykti anksčiau ir būti aktyvesnis, nei mokslininkai iš pradžių tikėjosi. Praėjusį mėnesį kosmoso orų ekspertai patvirtino, kad taip ir yra – paskelbė, jog Saulės maksimumas jau įsibėgėjo ir gali trukti apie metus ar ilgiau.

Tačiau lapkričio 15 d. nauja kosminių orų prognozavimo ir sprendimų bendrovė „Lynker Space“ paskelbė tinklaraščio įrašą, kuriame paaiškino, kad per ateinančius metus ar dvejus, baigiantis Saulės maksimumui, greičiausiai prasidės naujai suprasta Saulės ciklo fazė, vadinamoji „mūšio zona“ (angl. battle zone).

Saulės fizikas ir „Lynker Space“ viceprezidentas Scottas McIntoshas sako, kad „mūšio zonos“, kuri gali tęstis iki 2028 m., metu geomagnetinis aktyvumas viršutiniuose atmosferos sluoksniuose gali padidėti iki 50 proc. „Didelių, pavojingų geomagnetinių audrų potencialas per ateinančius kelerius metus yra labai realus“, – sako jis.

Kas yra „mūšio zona“?

Be daugumai žinomo 11 metų Saulės dėmių ciklo, Saulė taip pat turi ilgesnį, 22 metus trunkantį „Hale’o ciklą“ (pavadintą pagal amerikiečių astrofiziką George’ą Ellery Hale’ą), t. y. laiką, per kurį mūsų gimtosios žvaigždės magnetinis laukas apsisuka ir vėl grįžta atgal.

Šio ilgesnio ciklo metu didelės magnetizmo juostos, vadinamos Hale’o ciklo juostomis, atsiranda ties Saulės poliais ir lėtai migruoja link Saulės ekvatoriaus, nepriklausomai nuo platesnio Saulės magnetinio lauko. Kiekvieno Saulės maksimumo metu abiejuose Saulės pusrutuliuose atsiranda po naują juostą, kuri tęsiasi iki kito dėmių ciklo pabaigos, kai juostos pasiekia Saulės pusiaują ir išnyksta per vadinamąjį Saulės terminatorių.

Tai reiškia, kad pirmoje Saulės dėmių ciklo pusėje (nuo Saulės minimumo iki Saulės maksimumo) kiekviename Saulės pusrutulyje yra tik po vieną Hale’o ciklo juostą. Tačiau antroje ciklo pusėje (po Saulės maksimumo) kiekviename pusrutulyje yra dvi juostos.

Šių milžiniškų juostų persidengimas ir lemia Saulės dėmių ciklą, aiškina S. McIntoshas. Kai kiekviename pusrutulyje yra tik po vieną juostą, visoje Saulėje atsiranda magnetinis disbalansas, o ties ekvatoriumi magnetiniai laukai silpnesni, todėl aplink mūsų gimtosios žvaigždės ekvatorių daugėja juodųjų dėmių, sakė jis. Tačiau kai susidaro antroji juosta, „sumažėja disbalansas“ ir Saulėje sunkiau formuojasi dėmės, priduria S. McIntoshas.

„Ilgainiui per kelerius metus, juostoms artėjant link ekvatoriaus, disbalansas palaipsniui mažėja, kol Saulė nebegali sukurti jokių dėmių“, – aiškina jis.

Dauguma kosmoso orų prognozuotojų, kurie norėdami nuspėti Saulės aktyvumą labiau pasikliauja dėmių skaičiumi Saulėje, į Hale’o ciklo juostas istoriškai nekreipdavo dėmesio. Tačiau kai kurie mokslininkai pradeda suvokti, kad magnetinės juostos yra svarbesnės, nei manėme. Pavyzdžiui, Saulės terminatoriaus įvykio, įvykusio prieš dabartinį Saulės ciklą, tyrimas leido S. McIntoshui ir kitiems teisingai numatyti Saulės maksimumo atėjimą, kai kiti ekspertai to nepadarė.

„Mūšio zona“ yra naujas „Lynker Space“ įvestas terminas, apibūdinantis laikotarpį, kai dvi Hale’o ciklo juostos „kovoja dėl dominavimo“ kiekviename iš Saulės pusrutulių, sako S. McIntoshas.

„Šį terminą vartojame norėdami apibūdinti tai, kad geomagnetinis aktyvumas sustiprėja po Saulės dėmių maksimumo“, – teigia jis.

„Ženkliai padidėjusi“ veikla

„Mūšio zona“ gali būti pavojingesnė nei Saulės maksimumas dėl dviejų priežasčių: pirma, po Saulės maksimumo dar kelerius metus Saulėje kyla daug žybsnių, o tai reiškia, kad Žemę ištinka tiek pat Saulės audrų, kiek ir dabar. Antra, dėl magnetinės kovos tarp Hale’o ciklo juostų susidaro vainikinės skylės – milžiniškos tamsios dėmės, kurias sukuria Saulės magnetinis laukas ir kurios prasiskverbia pro Saulės vainiką, arba išorinę atmosferą.

Vainikinės skylės yra pavojingos, nes gali sukelti trumpalaikius ir ekstremalius Saulės vėjo – nuolatinio Saulės išmetamų įkrautų dalelių srauto – gūsius. Pavyzdžiui, 2023 m. gruodį Saulės vėju mus apšaudė platesnė nei 60 Žemės dydžio vainiko skylė, o 2022 m. vainiko skylė Saulės vėjyje sukūrė tokią didelę „spragą“, kad trumpam „nusprogdino“ Marso atmosferą.

Visos papildomos Saulės dalelės, kurias išmeta vainiko skylės, „mūšio zonoje“ sugeria Žemės atmosferos viršutinius sluoksnius, be dažnai pasitaikančių Saulės audrų dalelių – o tai reiškia, kad „magnetosferos forsavimas sustiprėja“, teigia S. McIntoshas.

Daugumai Žemės gyventojų „mūšio zona“ kelia labai mažą grėsmę. Tai netgi gali būti gera žinia pašvaisčių medžiotojams -nes šiuo laikotarpiu tikimybė išvysti dangiškų šviesų šou yra dar didesnė.

Tačiau visa tai gali būti labai rizikinga palydovų operatoriams – nes dėl papildomo geomagnetinio aktyvumo gali išsipūsti viršutiniai atmosferos sluoksniai. Taip atsitikus, orbitoje skriejantys kosminiai aparatai gali patirti papildomą pasipriešinimą, dėl kurio jie gali nukristi atgal į Žemę – taip jau yra nutikę per dabartinį Saulės maksimumą. Dėl tokių projektų kaip „SpaceX“ „Starlink“ į orbitą paleidžiama rekordiškai daug naujų palydovų, todėl tikimybė, kad Saulės orai sukels pražūtingus palydovų gedimus, vis didėja.

„Dar niekada neturėjome tiek daug objektų žemojoje Žemės orbitoje [apie 10 000], – sako S. McIntoshas. – Realiuoju laiku matysime, kokį poveikį mūšio zona daro įmonėms, kovojančioms dėl išlikimo ir sėkmės šioje aplinkoje.“