Plazmos konvejeris
.
(0)
2024-12-08
6
Saulės maksimumas dar tik oficialiai prasidėjo. Tačiau dabar kai kurie mokslininkai įspėja, kad Saulės aktyvumas iš tikrųjų nebus didžiausias, kol nesibaigs šis etapas ir mes nepateksime į Saulės „mūšio zoną“.
(0)
2024-11-03
9
Rugsėjo-spalio mėnesiais daugybė žmonių visame pasaulyje galėjo stebėti Tsuchinshan-ATLAS. Sąlyginai netoli Žemės pastaruoju metu praskriejo ir dar viena kometa – ATLAS C/2024 S1.
(0)
2024-09-29
3
Vainikinės masės išmetimai – arba sprogstamieji plazmos ir magnetinės medžiagos pagreičiai iš Saulės – gali būti pakankamai stiprūs, kad sutrikdytų Žemės magnetosferą.
(0)
2024-08-20
8
Žemę nuolat bombarduoja Saulės įkrautų dalelių srautas, vadinamas Saulės vėju. Ir kaip kaip vėjas aplink lėktuvo sparną ar vanduo aplink laivą, taip ir šie Saulės vėjo srautai sruvena aplink Žemės magnetinį lauką (magnetosferą), suformuodami į Saulę nukreiptoje magnetosferos pusėje savotišką buferį, dar vadinamą „bow shock“ – ir ištempdami jį į „vėjo kojinės“ formą su ilga uodega naktinėje Žemės pusėje.
(0)
2024-07-20
2
Žemės magnetosfera saugo mus nuo Saulės vėjo – energingų elektringų dalelių srauto. Šis srautas nėra visai tolygus; kartais jame atsiranda sutankėjimų arba srautas staiga pagreitėja, o tai sukuria smūgines bangas tolesniuose sluoksniuose.
(0)
2024-07-13
2
Magnetiniai reiškiniai Saulėje neapsiriboja dėmėmis, protuberantais, žybsniais ir vainikinės masės išmetimais. Kartais elektringų dalelių – protonų, helio ar sunkesnių jonų – srautai, paleisti iš Saulės paviršiaus, gali įgreitėti iki greičių, artimų šviesos.
(0)
2024-06-01
3
Daugybė procesų mūsų Saulėje, kaip ir kitose žvaigždėse, susiję su magnetiniu lauku. Jis sukuria Saulės dėmes, paleidžia žybsnius ir vainikinės masės išmetimus, kaitina vainiką ir taip toliau.
(0)
2024-05-24
5
Saulės vėją sudaro energingų dalelių, daugiausiai protonų ir neutronų, srautas. Šimtų kilometrų per sekundę greičiu jis lekia nuo Saulės ir užpildo visą Saulės sistemą. Kartais į vėją išmetami tankesni plazmos burbulai, vadinami vainikinės masės išmetimais (angl. Coronal mass ejection, CME).
(0)
2024-03-31
8
1859 m. britų astronomas Richardas Carringtonas Saulės paviršiuje pastebėjo baltos šviesos pliūpsnį. Tai buvo Carringtono įvykis – kaip dabar jį vadina mokslininkai – ir tai yra didžiausia kada nors užfiksuota Saulės audra. Ji buvo susijusi su nepaprastomis pašvaistėmis, kurios buvo matomos danguje netoli ašigalių ir ekvatoriaus. Didžiulis Saulės žybsnis taip pat sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimus nuo Paryžiaus iki Bostono.
(0)
2024-02-29
3
Saulėje nuolatos vyksta įvairaus galingumo žybsniai – trumpi energingos spinduliuotės pliūpsniai. Vieni jų yra „sprogūs“ – kartu su žybsniu įvyksta vainikinės masės (plazmos) išmetimas. Kiti yra „uždaryti“ – plazma nėra išmetama.
(0)
2024-02-16
5
Saulės vainikinės masės išmetimai (CME) yra plazmos pliūpsniai, kartais paleidžiami iš vainiko, gaubiančio visą žvaigždę. Žemės link nukreiptas CME gali būti labai pavojingas – pasiekęs planetą, gali pakenkti palydovų darbui ir netgi judėjimui, astronautų sveikatai, o stipresni sutrikdo radijo ryšį, gali sugadinti net ir antžeminę elektroniką ir padidinti vėžinių susirgimų riziką.
(0)
2023-12-10
5
Saulės audros yra gana dažnas reiškinys ir dėl jų paprastai nėra ko nerimauti. Tačiau retkarčiais pasitaiko ir didelės audros, kurios gali būti katastrofiškos. Nauji tyrimai atskleidžia, kad tokios audros vyksta dažniau nei manyta, o mes šiuo metu neturime tinkamo aptikimo sistemų tinklo, kuris leistų deramai ištirti tokio dydžio Saulės audras, teigia „IFLScience“.
