Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Nors mūsų planeta techniškai yra mūsų žvaigždės atmosferoje, taip buvo ne visada ir tai gali pasikeisti ateityje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Gali atrodyti keista, kad Žemė techniškai yra Saulės atmosferoje. Tačiau iš tikrųjų taip yra, rašo „IFLScience“. Saulė yra viena iš šimtų milijardų Paukščių Tako galaktikos žvaigždžių ir nėra labiausiai paplitusi tokių astronominių objektų rūšis. Saulė nuo Žemės nutolusi apie 150 milijonų km, o ši žvaigždė, kaip ir daugelis kitų, yra labai karštos plazmos sfera. Tuo pačiu metu Saulės paviršiaus temperatūra yra šimtus kartų žemesnė už jos išorinių sluoksnių temperatūrą. Bet kuriuo atveju ištirti vidinę Saulės sandarą yra labai sunki užduotis. Mokslininkai tiria vidinę Žemės sandarą seisminių bangų, praeinančių per planetos vidų, pagalba. Taip pat mokslininkai stebi bangas, sklindančias per Saulę, ir jų poveikį elektromagnetinėms bangoms mūsų žvaigždės paviršiuje, kad geriau suprastų jos vidinę struktūrą. Pasak Stepheno Serjeanto iš Atvirojo universiteto, JK, garso bangos sklinda per Saulę ir pasiekia jos paviršių. Taigi, SOHO erdvėlaiviu stebint mūsų žvaigždę, bangos ištempiamos ir suspaudžiamos, todėl atrodo, kad Saulės paviršius juda link erdvėlaivio arba nuo jo. Saulės paviršius taip pat skleidžia šviesą, o šviesos bangos suspaudžiamos arba ištempiamos. Erdvėlaivis SOHO (Solar and Heliospheric Observatory) matuoja šviesos bangos ilgio kitimą, o tada mokslininkai tai paverčia informacija apie garso bangas, pasiekusias mūsų žvaigždės paviršių. Taikydami šį ir kitus metodus mokslininkai nustatė, kad Saulė turi branduolį, kuris sukasi 4 kartus greičiau nei žvaigždės paviršius. Šerdį, kurioje vyksta termobranduolinė sintezė ir vandenilis virsta heliu, supa radiacinė zona, aukščiau yra konvekcinė zona, chromosfera dar aukščiau, o atokiausias Saulės atmosferos sluoksnis – vainikas. Tačiau iš tikrųjų Saulės atmosfera tuo nesibaigia. Kai plazma palieka saulės vainiką viršgarsiniu greičiu, ji virsta saulės vėju, kuris sukuria heliosferą. Tai erdvės sritis, kurioje tęsiasi mūsų žvaigždės gravitacija ir jos magnetinio lauko įtaka. Heliosfera tęsiasi toli už Neptūno, paskutinės Saulės sistemos planetos, orbitos. Taigi Žemė yra Saulės atmosferos viduje, o už heliosferos – tarpžvaigždinė erdvė. Heliosfera apsaugo Žemę nuo neigiamo tarpžvaigždinės terpės poveikio. Neseniai atliktas tyrimas rodo, kad heliosfera galėjo susitraukti, kai Saulės sistema praskriejo per šaltą dujų debesį prieš kelis milijonus metų. Tai paveikė mūsų planetos klimatą. Mokslininkai mano, kad heliosferos suspaudimas tęsiasi jau dešimtis, o gal ir šimtus tūkstančių metų, ir yra tikimybė, kad Saulės sistema per ateinančius milijonus metų vėl pereis per šaltą dujų debesį, todėl heliosfera vėl susitrauks. Mokslininkai mano, kad suspaudus heliosferą, Žemėje įvyko klimato pokyčiai, kurie galėjo turėti įtakos žmogaus evoliucijai. Daroma prielaida, kad Homo sapiens atsirado dėl poreikio prisitaikyti prie naujų sąlygų mūsų planetoje. Faktas yra tas, kad kai heliosfera susitraukė, Žemė buvo tiesiogiai veikiama tarpžvaigždinės terpės.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|