Kiek laiko užtrunka nuskristi į Mėnulį. „Ne tiek, kiek gali atrodyti“

Tiesą sakant, nuskristi į Mėnulį nėra lengva užduotis. Nors pagal kosminius standartus Mėnulis yra gana arti Žemės, skrydžio į jį trukmė gali skirtis. Kiek laiko užtrunka pasiekti Mėnulį? Apie tai rašo „Live Science“.

Paskutinį kartą žmonės Mėnulyje lankėsi 1972 m. gruodžio mėn. Tai buvo NASA astronautai iš „Apollo 17“ misijos. NASA planuoja vėl siųsti žmones į Mėnulį ne anksčiau kaip 2027 m.

Atstumas nuo Žemės iki Mėnulio

Mėnulis turi ne apskritą, o elipsinę orbitą, todėl besisukdamas aplink Žemę mūsų natūralus palydovas yra toliau arba arčiau mūsų planetos.

Vidutinis atstumas nuo Žemės iki Mėnulio yra 384 400 km. Mėnulio orbita yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos skrydžio į jį trukmei. Kiti veiksniai yra erdvėlaivio trajektorija, turimo kuro kiekis ir tai, ar misija yra nepilotuojama, ar pilotuojama.

Pilotuojamas skrydis

„Apollo 11“ misijos astronautai, kurie tapo pirmaisiais žmonėmis, nusileidusiais Mėnulyje, 1969 metais pasiekė Žemės palydovą (su išsilaipinimu) per 109 valandas ir 42 minutes. Tai yra, beveik 4,5 dienos. Ilgiausiai į Mėnulį skrido misijos „Apollo 17“ astronautai. Tai truko 12,5 dienos.

Vykdant naująją NASA Mėnulio programą „Artemis“, prognozuojama, erdvėlaivis „Orion“ Mėnulį turėtų pasiekti maždaug per 5 dienas.

Greičiausias skrydis į Mėnulį tarp nepilotuojamų erdvėlaivių

„New Horizons“ erdvėlaivis greičiausiai pasiekė Mėnulį 2006 m. NASA nusiuntė jį tirti Plutoną, todėl jis praskrido tik pro Mėnulį. Skrydžio iš Žemės į Mėnulį trukmė buvo 8 valandos ir 35 minutės. Tačiau bet kokia misija, skirta nusileisti Mėnulio paviršiuje, užtrunka daug ilgiau.

Pavyzdžiui, pirmasis erdvėlaivis, nusiųstas į Mėnulio paviršių, jį pasiekė per 34 valandas. 1959 m. sovietų erdvėlaivis „Luna 1“ nukrypo nuo kurso ir praskriejo pro Mėnulį beveik 6000 km atstumu.

Kodėl skrydžio į Mėnulį laikas taip skiriasi? Kaip jau minėta, vienas iš pagrindinių veiksnių yra degalų kiekis erdvėlaivyje. Tokiu atveju pasitelkiama Žemės gravitacija, kuri padeda laivui ar zondui patekti į teisingą trajektoriją ir pasiekti Mėnulį.

Pavyzdžiui, 2019 metais Izraelio erdvėlaivis „Beresheet“ skriejo aplink Žemę beveik pusantro mėnesio ir tik tada išskrido į Mėnulį. Nors jis turėjo atlikti minkštą nusileidimą ant Mėnulio paviršiaus, jo 48 dienas trukęs skrydis baigėsi zondui atsitrenkus į Mėnulio paviršių.

Ilgiausias skrydis į Mėnulį tarp erdvėlaivių

Ilgiausias nepilotuojamas erdvėlaivis, pasiekęs Mėnulį, buvo mažas NASA CAPSTONE zondas. 2022 m. jis kelis kartus apskriejo Žemę, nukeliavo į Mėnulį ir tada pasuko į orbitą aplink Žemės palydovą.

Visa tai truko 4,5 mėnesio. Beje, šis zondas svarbus NASA „Artemis“ programai, nes jo pagalba mokslininkai gavo duomenų apie orbitą, ant kurios bus pastatyta pirmoji Mėnulio orbitinė stotis „Gateway“. Ją planuojama pastatyti šio dešimtmečio pabaigoje.

Skrydžio į Mėnulį trajektorija, kaip jau minėta, taip pat turi lemiamos reikšmės konkrečios misijos metu. Ir, žinoma, Mėnulio padėtis Žemės atžvilgiu jo orbitinio judėjimo metu taip pat vaidina savo vaidmenį. Svarbus ir erdvėlaivio ar zondo dydis.

Kaip rodo praktika, pilotuojamos misijos dažnai trunka ilgiau nei nepilotuojamos.