Žemės orbitos apylinkėse – pasagos formos orbitoje įstrigęs asteroidas

Asteroidas aplink Saulę sukasi orbita, kuri yra nežymiai mažesnė (siauresnė) už Žemės orbitą, todėl jo orbitinis (skriejimo aplink Saulę) greitis – nežymiai didesnis (iliustracijoje sekite žalsvai melsvą liniją). Bet kai asteroidas prisiveja mūsų planetą, būdamas vidinėje trajektorijos („takelio“, kuriuo Žemė „bėga“ aplink Saulę) pusėje, jį ima veikti Žemės trauka, ir asteroido trajektorija išsikreipia – praplatėja. Tada orbitinis asteroido greitis šiek tiek sumažėja.

Galiausiai Žemė savo gravitaciniais sugebėjimais „stumteli“ asteroidą taip, kad jis atsiduria anapus Žemės orbitos – čia asteroidas erdve skrieja jau ir už Žemę lėčiau. Tai reiškia, jog Žemė nuo asteroido pradeda tolti, o asteroidas, taip ir nepalenkęs Žemės, pradeda atsilikinėti.

Po daugelio metų Žemė prisivys asteroidą iš kitos pusės, ir vyks vėl tie patys procesai, tik atvirkščiai: Žemė prisivys ir prisigretins prie lėčiau skriejančio asteroido trajektorijos („takelio“) vidinės dalies, Žemės gravitacija trauks asteroidą dabar jau į vidinę Žemės „takelio“ pusę, kur asteroidas vėl pradės skrieti greičiau ir, atitinkamai, tolti nuo Žemės. Įdomu yra tai, kad asteroidas jokiame taške Žemės taip ir neaplenkia – kaip ir Žemė neaplenkia asteroido.

Taigi, asteroidas sukasi aplink Saulę ta pačia kryptimi, tik skirtingais greičiais, kurie priklauso nuo jo orbitos ypatumų. Tačiau žvelgiant iš Žemės, prie jo orbitinės kilpos mūsų planeta niekad taip ir nepriartėja. Žvilgtelėkite į rašinio pradžioje esančią iliustraciją, juk iš tiesų, panašu į pasagą?

Šiuo metu asteroidas 2010 SO16 yra vidinėje Žemės orbitos pusėje, netoli taško, kuomet jis bus arčiausiai Žemės orbitos. Tad, anot mokslininkų, keletą artimiausių dešimtmečių jis danguje (žiūrint iš Žemės) sustos, pakol Žemės gravitacija „nepermes“ jo į kitą trajektorijos („takelio“) pusę – tik tada asteroidas ims iš lėto tolti. Išsamiau apie šį atvejį – spustelėjus šią nuorodą.