Žvaigždžių amžius ir protaujančios gyvybės tikimybė – iš šviesulių virpesių

Tokio tipo žvaigždės pulsuoja skirtingais dažniais – priklausomai nuo jų vidinės struktūros, kuri keičiasi bėgant metams. 4,6 mlrd. metų skaičiuojanti mūsiškė Saulė vibruoja įvairiais dažniais, o tipiški jos virpesių periodai trunka penkias minutes. Truputį vyresnė Saulės kaimynė Kentauro Alfos A vibruoja 7 minučių periodais.

Vibracijų skirtumai leidžia daryti prielaidą, jog jų pagrindu yra įmanoma nustatyti žvaigždės amžių. Žvaigždžių virpesiai (kuriais, beje, mėgina muzikuoti ir profesionalūs muzikantai) registruojami pagal menkučius, tačiau reguliarius žvaigždės šviesumo pokyčius.

Tiesa, keblu yra ne tik nustatyti žvaigždės amžių, bet ir aptikti pačias žvaigždžių vibracijas. Iki šiol mokslininkams yra pavykę užfiksuoti tik 25 žvaigždžių pulsacijas. Tačiau jautrusis „Kepler“ kosminis teleskopas, į orbitą iškeltas ieškoti Žemės dydžio egzoplanetų, žvaigždžių „fonoteką“ praplėtė išties įspūdingai – astronomai dabar galės įvertinti maždaug 500 Saulės tipo žvaigždžių vibracijas.

Tiesa, „Kepleriui“ dar teks padirbėti ir padėti išsiaiškinti, ar aplink šias žvaigždes skrieja planetų. O kol šie stebėjimai bus atliekami, astronomai galės imtis intriguojančios procedūros – „Keplerio“ užfiksuotas žvaigždžių vibracijas pavertinėti į jų amžių. Juk tikėtina, kad bet kurios savo amžiumi į mūsų Saulę panašios žvaigždės planetų sistemoje gali būti ir protaujančių gyvybių.

Tiesa, „Keplerio“ duomenis analizuoti padėjęs Sidnėjaus universiteto (Australija) astronomas Timas Bedingas (Tim Bedding) optimizmą gerokai apmalšino, teigdamas: „Jei reikėtų spėti, statyčiau, jog „Kepleris“ tarp tų visų 500 žvaigždžių atras tik vieną ar dvi kandidates, aplink kurias skrieja planetos.“