„Aptiko.“ Čia gali būti gyvybė

Ar gali būti, kad giliai po Raudonosios planetos paviršiumi vis dar išlieka gyvybei tinkamos sąlygos? Galbūt: naujame tyrime daroma išvada, kad popaviršinėse uolienose sąlygos yra palankesnės, nei paviršiuje – bent jau metaną gaminantiems ekstremofilams.

Tyrimo autoriai siekė surasti paaiškinimą, iš kur Marso atmosferoje kartais atsiranda metano. Šios dujos Žemėje yra praktiškai vien biologinės kilmės – išskiriamos metabolinių reakcijų metu – taigi jų egzistavimas Marse neabejotinai žadina vaizduotę. Visgi dujų aptinkama nedaug, ne visada, ir tie patys atradimai nėra visuotinai priimti kaip tikri. Taigi net jei jas ir paleidžia kokia nors gyvybė, jos nėra daug.

Padarę prielaidą, kad metano šaltinis – mikroorganizmai, primenantys žemiškus metanogenus, tyrėjai nusprendė išsiaiškinti, kur jų Marse galėtų būti. Tam jie išnagrinėjo sąlygas, kuriomis metanogenai gyvena Žemėje: giliai plutoje, kur šiek tiek vandens prasiskverbia pro uolienas; polediniuose ežeruose Antarktidoje; ir labai druskinguose deguonies neturinčiuose regionuose vandenynų dugne. Visos šios aplinkos turi analogų Marse: giliai po paviršiumi, po ašigaliniais ledynais ir galbūt kartkartėmis kraterių šlaituose.

Atrinkę aplinkas, tyrėjai įvertino tipines temperatūros, druskingumo ir rūgštingumo vertes ir jų intervalus jose bei vandenilio, kuris yra pagrindinis metanogenų maistas, kiekį. Taip jie nustatė, kur metanogenams gyventi geriausia. Galiausiai išnagrinėjo turimus duomenis apie Marsą ir aptiko, kad geriausia vieta metanogenams tarpti Raudonojoje planetoje būtų 4-9 km gylyje po Acidalijos lyguma šiaurės pusrutulyje.

Ten temperatūra turėtų būti pakankamai aukšta, kad vanduo ištirptų, o tikėtinas druskos ir rūgščių kiekis – užtektinas metanogenų biochemijai. Nors prasigręžti taip giliai į Marsą dar toli gražu ne mūsų jėgoms, Acidalijos lygumoje gali pasitaikyti gyvybės pėdsakų ir paviršiuje.

Tyrimo rezultatai arXiv.