„Bombarduoja radiacija ir Saulės vėjas.“ Tokių Merkurijaus nuotraukų dar nebuvo (Foto)

Neįtikėtina! Tokių Merkurijaus nuotraukų dar nebuvo. ESA zondas „BepiColombo“ užfiksavo kvapą gniaužiančius Merkurijaus vaizdus. Jie ​​užfiksuotuoti vos iš 295 kilometrų nuo jo paviršiaus.

Merkurijus yra unikali planeta tarp uolėtų Saulės sistemos kūnų. Vos didesnis už mūsų Mėnulį, jis skrieja labai arti Saulės, vidutiniškai maždaug 58 milijonų kilometrų atstumu. Jį bombarduoja radiacija ir ardo Saulės vėjas, o jo atmosfera yra plonas dujų sluoksnis, kurį nuolat atakuoja meteoritai ir Saulės plazma.

Vidurdienį temperatūra pakyla iki 430 °C, tačiau trūkstant reikšmingos atmosferos šilumai išsklaidyti ir išlaikyti, auštant kai kuriose vietose ji nukrenta iki –180 °C. Po paviršiumi slypi paslaptys, apie kurias mokslininkai gali tik spėlioti, pavyzdžiui, paslaptingo magnetinio lauko, dėl kurio planeta lėtai mažėja, mechanizmai.

„BepiColombo“ misija

Tikimasi, kad 2018 m. spalį paleistas „BepiColombo“ zondas padės išspręsti šias problemas, nes rinks duomenis apie Merkurijaus magnetinį lauką, dujinę egzosferą ir paviršiaus ypatybes. Ir nors jis pradės savo pagrindinę misiją tik 2027 m., jis jau atliko šešis skrydžius pro Merkurijų, o per paskutinįjį padarė neįtikėtinus vaizdus iš mažiau nei 300 km atstumo.

Nuotraukose matyti ekstremalios Merkurijaus sąlygos, detalizuojamos amžinos tamsos ribos, kraterių kraštais atskirtos nuo Saulės apšviestos dalies. Manoma, kad šiuose šešėliniuose regionuose yra ledo sluoksnis, galintis padėti geriau suprasti Merkurijaus praeitį ir galbūt jo ateitį.

„Per kelias ateinančias savaites „BepiColombo“ komanda sunkiai dirbs, kad atskleistų kuo daugiau Merkurijaus paslapčių, naudodama duomenis iš šio skrydžio“, – sakė ESA mokslininkas Geraintas Jonesas.

Tamsus ir aktyvus Merkurijus

Šiais naujausiais vaizdais astronomai surinko įrodymų, kad Merkurijus palaipsniui tamsėja nuo smūgių pėdsakų ir ugnikalnių išsiveržimų. Vienoje nuotraukoje matoma vietovė, pavadinta Nathair Facula, atskleidžia didžiausią žinomą Merkurijaus ugnikalnio išsiveržimą, pažymėtą maždaug 40 kilometrų skersmens anga, o netoliese yra palyginti jaunas Fonteyn krateris, susiformavęs tik prieš 300 milijonų metų.

2026 m. „BepiColombo“ perdavimo modulis grįš į Merkurijų, kad išleistų Europos „Mercury Planetary Orbiter“ ir Japonijos „Mercury Magnetospheric Orbiter“ – abu zondai rinks duomenis skriedami aplink planetą 2027 m. Tačiau nė vienas zondas nepriartės prie planetos arčiau kaip 480 kilometrų atstumu, o tai reiškia, kad dabartiniai vaizdai yra artimiausi Merkurijaus vaizdai, kuriuos kada nors matysime.

Explore the top three images from @BepiColombo 's sixth and final Mercury flyby before entering orbit around the planet in late 2026 👉 https://t.co/G3XqDdxTnd pic.twitter.com/kmVCulZjsE

— ESA Science (@esascience) January 9, 2025