Į Mėnulį išskridusioje tyrimų zondų misijoje – ir ypatingas krovinys

Praėjusią savaitę į kosmosą sėkmingai pakilo „SpaceX“ raketa „Falcon 9“, kurioje skrido dvi privačios misijos į Mėnulį.

Po sėkmingo pernykščio kompanijos „Intuitive Machines“ zondo nusileidimo, jo pėdomis pasekti bando JAV kompanijos „Firefly Aerospace“ zondas „Blue Ghost“ ir Japonijos kompanijos „ispace“ zondas „Resilience“.

Pastarasis, beje, gabenasi ir mažyti mėnuleigį. Tai ne pirmasis „ispace“ bandymas nusileisti Mėnulyje, tačiau 2023 metų balandį jų zondas nukrito ir sudužo. „Resilience“ skrydis iki Mėnulio bus gana ilgas, truks 4-5 mėnesius, kol bandys nusileisti arti Mėnulio šiaurinio ašigalio.

Greta mokslinių prietaisų ir mėnuleigio jame skrenda ir meno kūrinys – mažytė tradicinio švediško namo kopija.

„Blue Ghost“ skrydis numatomas kiek trumpesnis, Mėnulį jis turėtų pasiekti per pusantro mėnesio, kol galiausiai leisis Krizių jūroje, šiaurrytinėje regimosios Mėnulio pusės dalyje. Zondas gabena net 10 NASA mokslininkų sukurtų prietaisų ir porą privačių.

Jų užduotys įvairios, nuo Mėnulio regolito tyrimų ir šilumos srauto matuoklių iki Saulės vėjo ir Žemės magnetinio lauko stebėjimo įrenginių. Tačiau pagrindinis „Blue Ghost“ tikslas – suteikti kompanijai patirties ir įgūdžių, reikalingų panašioms misijoms į Mėnulį vykdyti.

Tai yra ilgalaikės NASA programos, skirtos komercinėms Mėnulio misijoms skatinti, dalis. Du pernykščiai amerikiečių kompanijų bandymai nusileisti Mėnulyje – jau minėtas „Intuitive Machines“ ir kiek ankstesnis nesėkmingas „Astrobotic Technology“ bandymas – irgi buvo finansuoti šia programa.

Ilgalaikis NASA tikslas yra parengti grupę JAV kompanijų nuolatinėms misijoms į Mėnulį, kurios pasitarnaus „Artemis“ programos metu atliepiant astronautų ir ilgalaikių tyrimo stočių poreikius.