Aptiko skysto vandens telkinių įrodymus. „Ežeras buvo seklus, nesiekė 2 metrų“

NASA marsaeigis „Curiosity“ rado Marse įrodymų, kad jo paviršiuje buvo neužšąlančių vandens telkinių. Zondas pastebėjo Marso paviršiuje nedidelių bangelių, panašių į tas, kurias matome smėlėtuose vandens telkiniuose Žemėje.

Jos galėjo susidaryti nuo vėjo varinėjamo vandens, tyvuliavusio paviršiumi. Radiniai liudija, kad šios vilnys susiformavo prieš 3,7 mlrd. metų.

Tyrimas publikuotas žurnale „Science Advances“.

Tyrimo išvadose teigiama, kad Marso paviršiuje aptiktos dvi uolienų formacijos, primenančios senovinių bangų raibuliavimą. Manoma, kad tai yra išdžiūvę vandens telkiniai, kurių bangavimo įrodymai išliko uolienose.

Vilnys – tai mažytės bangelės, kurias dažnai matome mūsų planetos paplūdimiuose ar ežerų dugnuose, kai vėjo stumiamas vanduo vilnija per seklumas. Taigi, tai įrodymas, kad Marse vanduo nebuvo užšalęs ir buvo skystas.

Geilo krateryje „Curiosity“ aptiktos vilnys kol kas yra svariausias įrodymas, kad Raudonosios planetos istorijoje būta skysto vandens telkinių. Uolienų ir bangelių analizė rodo, kad jos susiformavo prieš 3,7 mlrd. metų.

Iš aptiktų bangų mokslininkų komanda sukūrė kompiuterinius modelius, kad pabandytų nustatyti ežero dydį.

Pagal 6 mm aukščio bangeles ir 4 – 5 cm atstumo tarp jų galima spręsti, kad ežeras buvo seklus, ir jo gylis, galbūt, net nesiekė 2 metrų.

2024 metų liepos mėnesį NASA pranešė, jog Marse gyvybės ženklų ieškantis NASA zondas „Curiosity“ atsitiktinai pervažiavo uolienos gabalą ir jį sutraiškė. NASA specialistai išsiaiškino, kad nuotraukose užfiksuoti geltoni kristalai, blizgantys ką tik sutraiškytos uolienos viduryje, yra taip vadinama elementinė siera. Tai pirmas kartas, kai aptinkamos grynos sieros uolienos Marse, pranešė NASA.

Nors tam tikrų sieros elementų anksčiau Marse jau buvo aptikta, iki šiol tai buvo tik junginiai su kitais elementais – sulfatai. Todėl mokslininkai pažymi, kad Raudonojoje planetoje dar niekada nebuvo rasta grynos sieros.

Netrukus po to, kai buvo aptiktas pirmasis sieros grynuolis, mokslininkai numanė, kad aplinkinėje teritorijoje bus aptikta grynos sieros „oazė“, kadangi tokių uolienų turėtų ir daugiau, praneša NASA. Tačiau kaip ir kodėl ji ten atsirado, atsakymo dar teks palaukti.

Ir, kaip aiškina NASA, Elementinės sieros kristalai susidaro tik esant tam tikroms specifinėms sąlygoms, kurių šiame regione nebuvo tikėtasi.

„Jos (sieros) ten neturėtų būti. Ir dabar turime tai paaiškinti“, – sakė NASA „Curiosity“ projekto mokslininkas Ashwin Vasavada.

Vėliau NASA marsaeigis „Curiosity“ užfiksavo, kaip manoma, visą sieros grynuolių lauką, kurių mokslininkai Marse iš esmės aptikti nesitikėjo.

Nuo 2014 metų „Curiosity“ ėmė tyrinėti Sharp’o kalną Marse. Ši vietovė mokslininkų dėmesį patraukė dėl ypatingos struktūros – taip vadinamo Gediz Vallis kanalo.

Šis slėnis, kaip mano kai kurie mokslininkai, yra suformuotas čia kadaise tekėjusios upės, todėl puoselėjamos viltys, kad vietovėje gali būti atrasti buvusios, o gal ir esamos gyvybės ženklai. „Curiosity“ dabar važiuoja vakariniu Gediz slėnio kanalo pakraščiu ir nuo nusileidimo 2012-aisiais jau įveikė apie 33 km.

Marsas yra klasifikuojamas kaip sausumos planeta, kurioje kažkada galėjo egzistuoti gyvybė.

Nuo 2012 metų Marse veikiantis NASA zondas „Curiosity“ tiria planetos klimatą bei geologiją ir ieško įrodymų, ar planetoje galėjo egzistuoti gyvybė.

Parengta pagal NASA, Science Alert, Universe Today, Delfi arch. inf.