Saulės blyksniai
.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Saulės veiklos nenuspėjamumas yra vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikiniai fizikai, tyrinėjantys mūsų žvaigždę – tačiau čia gali padėti dirbtinis intelektas (DI), rašo „Science Alert“.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Jei taip nutiktų, sutriktų elektros tinklai, radijo ryšys, būtų smarkiai pažeisti palydovai, todėl sutriktų navigacijos sistemos, pavyzdžiui, GPS.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Vainikinės masės išmetimai – arba sprogstamieji plazmos ir magnetinės medžiagos pagreičiai iš Saulės – gali būti pakankamai stiprūs, kad sutrikdytų Žemės magnetosferą.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Magnetiniai reiškiniai Saulėje neapsiriboja dėmėmis, protuberantais, žybsniais ir vainikinės masės išmetimais. Kartais elektringų dalelių – protonų, helio ar sunkesnių jonų – srautai, paleisti iš Saulės paviršiaus, gali įgreitėti iki greičių, artimų šviesos.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Saulėje nuolatos vyksta įvairaus galingumo žybsniai – trumpi energingos spinduliuotės pliūpsniai. Vieni jų yra „sprogūs“ – kartu su žybsniu įvyksta vainikinės masės (plazmos) išmetimas. Kiti yra „uždaryti“ – plazma nėra išmetama.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Saulės aktyvumas iš tiesų didėja, o tai reiškia, kad daugėja dėmių, vainiko skylių ir net saulės žybsnių. Kol kas stipriausias dabartinio Saulės ciklo žybsnis yra X 2,8 klasės – ir jis yra stipriausias užfiksuotas nuo 2017 m. rugsėjo 10 d., rašo „IFLScience“.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Prieš du dešimtmečius mokslininkai apskaičiavo, jog iš Saulės besiveržiantys plazmos srautai, vadinami vainikinės masės išmetimais, turėtų nušluoti kelyje pasitaikančias tarpplanetines dulkes. Dabar pagaliau šis procesas užfiksuotas realybėje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Vieną kartą per šimtmetį įvykstanti Saulės audra gali įkaitinti elektros tinklus ir išvesti iš rikiuotės palydovus. Mokslininkai nerimauja, kad tai gali įvykti netrukus, pranešė „Insider“.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Didžiausio energingumo Saulės šviesa yra per ryški. Astronomai aptiko iš Saulės sklindančius gama spindulius, kurie yra energingesni už bet kokius anksčiau matytus spindulius – ir jų yra daugiau, nei gali paaiškinti bet kuris mūsų Saulės modelis.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Astronomai nustatė radijo impulsų serijos kilmę, tačiau vis dar negali išsiaiškinti, kas juos sukėlė.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai nustatė, kad prieš Saulės žybsnius – galingus Saulės spinduliuotės pliūpsnius – dažnai atsiranda savotiškos kibirkštys. Šis atradimas gali padėti geriau prognozuoti Saulės audras, kurios gali sutrikdyti elektros tinklų ir ryšių sistemų veikimą Žemėje.
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9690/technologijos/reitingas.png)
Pradžioje 40 Elono Musko „Starlink“ palydovų buvo „išmušti“ iš kosmoso trajektorijos ir sunaikinti dėl saulės „naikinančio įvykio“ vasario mėn., o tai pabrėžė galimą žalingą kosminių orų poveikį dabartinėms ir būsimoms technologijoms.