„Didesni už Didįjį kanjoną.“ Tolimojoje Mėnulio pusėje aptikti du milžiniški ir neįtikėtinai tiesūs kanjonai

Jis datuojamas 3,81 milijardo metų, t.y. maždaug 700 milijonų metų po Mėnulio susiformavimo. Slėnio apylinkės – regionas tarp jo ir ašigalio – laikomos viena geriausių vietų nutūpti Artemis misijų astronautams, įrengti ten tyrimų bazes ir nagrinėti Mėnulio, o kartu ir Žemės, istoriją. Vienas iš svarbių klausimų, kurio atsakymas lems nusileidimo vietos parinkimą, yra paviršiaus uolienų amžius. 

Jei Šriodingerio slėnį formavusio smūgio medžiaga pasklido Pietų ašigalio link, ten nusileidę astronautai greičiausiai ras jaunesnes, 3,81 milijardo metų amžiaus, uolienas, o jei sklido kitomis kryptimis, gali tikėtis rasti senesnių.

Dabar mokslininkai pateikė įrodymų, jog smūgio medžiaga turėjo sklisti tolyn nuo ašigalio. Taip jie teigia remdamiesi pagrindinio kraterio ir nuo jo besidriekiančių dviejų kanjonų geometrija. Kanjonai – Šriodingerio ir Planko – yra atitinkamai 300 ir daugiau nei 1000 kilometrų ilgio tiesūs grioviai, besidriekiantys nuo Šriodingerio slėnio šiaurės vakarų ir šiaurės kryptimis.

Pasinaudoję naujausiomis Mėnulio paviršiaus nuotraukomis, tyrėjai nustatė, iš kurios vietos turėjo būti paleisti akmenys, iškasę slėnius. Taškas pasirodė esąs arčiau Pietų ašigalio, nei kraterio centras. Iš to galima spręsti, kad asteroidas, sukūręs kraterį, į Mėnulį pataikė mažu kampu, todėl didžioji dalis išmestos medžiagos turėjo išlėkti ta pačia kryptimi, kuria judėjo ir asteroidas – tolyn nuo ašigalio. Taip pat tyrėjai nustatė, kad kanjonų plotis siekia apie 25 kilometrus, o gylis – iki 2,6 kilometro.

Tai daugiau, nei Didžiojo kanjono JAV dydis. Kai kurios giliausios kraterių vietos gali skendėti nuolatiniame šešėlyje, taigi jose gali kauptis vandens ledas, kuris irgi bus aktualus ateityje planuojant įvairias žmonių gyvenvietes. 

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.