Rusai skelbia apie persilaužimą. „Į Marsą per 30–60 dienų“ (Foto)

Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ gyriasi sukūrusi naują įspūdingų parametrų raketinį variklį. Naujasis variklis pranoksta tradicinių cheminių variklių galimybes, pasiekdamas mažiausiai 6 N trauką, o specifinį impulsą – bent 100 km/s.

„Šiuo metu kelionė į Marsą naudojant tradicinius variklius gali užtrukti beveik metus į abi puses, o tai kelia didelį pavojų astronautams dėl kosminės spinduliuotės ir radiacijos poveikio. Naudojant plazminius variklius, misija galėtų sutrumpėti iki 30–60 dienų,“ – aiškina Aleksejus Voronovas, „Rosatom“ tyrimų instituto pirmasis generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui.

Naujasis variklis sukurtas visiškai kitokiu veikimo principu nei tradicinės raketos. Jaunesnysis mokslininkas Egoras Biriulinas paaiškino, kad plazminis variklis yra elektrinė pavaros sistema su dviem elektrodais. Kai įkrautos dalelės juda tarp elektrodų ir veikia aukšta įtampa, susidaro elektros srovė, kuri sukuria magnetinį lauką. Šis laukas pagreitina daleles ir suteikia plazmai kryptingą judėjimą, sukurdamas trauką.

Russia’s new plasma engine could reach Mars in just 30 days.

Russia's new plasma rocket engine is engineered to cut the transit time to Mars from 7 months down to between 30 and 60 days.

This device uses magnetic forces to speed up charged hydrogen particles to nearly 100 km/s… pic.twitter.com/S20us6N1RI

— Astro Joel (@JoelWard2000) February 11, 2025

Naujoji technologija siūlo apie 300 kW išėjimo galią, o tai leidžia pasiekti precedento neturintį greitį. Nors tradiciniai varikliai dėl kuro degimo sąlygų pasiekia maksimalų srauto greitį apie 4,5 km/s, naujasis plazminis variklis įkraunamas daleles – elektronus ir protonus – pagreitina iki 100 km/s greičio.

Inžinieriai išbandys šią technologiją dideliame bandomajame įrenginyje, kuris buvo surinktas Troicke. Pagrindinis bandymų stendo elementas yra 4 metrų skersmens ir 14 metrų ilgio vakuuminė kamera. „Rosatom“ bandymų patalpoje įrengs didelio našumo vakuuminio siurbimo ir šilumos šalinimo sistemas, kurios leis mokslininkams imituoti sąlygas gilioje erdvėje.

Vienas iš reikšmingų naujos variklio konstrukcijos pranašumų yra jo efektyvumas. Biriulinas pažymėjo, kad plazma nereikalauja intensyvaus šildymo, o tai reiškia, kad variklio komponentai ir mazgai nėra veikiami temperatūros perkrovų. Be to, variklis beveik visą pagamintą elektros energiją paverčia judesiu, o tai žymiai padidina jo efektyvumą.

Pradinis erdvėlaivio paleidimas į orbitą vis dar priklausys nuo tradicinių cheminių raketų, tačiau pasiekus nurodytą orbitą, valdymą perims plazminis variklis. Ateityje ši technologija gali būti naudojama vadinamuosiuose „kosminiuose traktoriuose“, skirtiems kroviniams gabenti tarp planetų.

Nors šio plazminio variklio kūrimas kelia didelių vilčių, verta išlikti skeptiškam. Variklis vis dar yra prototipo stadijoje, o „Rosatom“ laukia daug darbo, kol jį bus galima naudoti pilotuojamose misijose. Taip pat svarbu pažymėti, kad nors tyrimų grupė teigia, kad apskaičiuotos variklio galimybės yra „pagrįstos“, remiantis daugiau nei 2400 valandų bandymų, rezultatai gali būti pernelyg optimistiški.

„Rosatom“ dar nebandė variklio į kosmosą panašiomis sąlygomis. Be to, tai yra ankstyvos stadijos technologija, todėl drastiškai sutrumpinti kelionės į Marsą laiką geriau laikyti ilgalaikiu tikslu, o ne realybe, kuri galėtų išsipildyti artimiausioje ateityje.