Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Pastaruoju metu – išanalizavus jo paviršiaus mėginius – apie asteroidą Bennu kalba visa mokslo bendruomenė. Tačiau nors daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, ką ši kosminė uoliena gali papasakoti apie gyvybės kilmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dabar naujajame tyrime pristatoma nerimą kelianti galimybė – jis gali susidurti su Žeme, rašo „BBC Science Focus“. Tačiau tikimybė yra labai menka. Remdamiesi skaičiavimais, mokslininkai mano, kad tikimybė, jog Bennu susidurs su mūsų planeta, yra 1 iš 2700. Nors uoliena yra daug mažesnė už asteroidą, kuris išnaikino dinozaurus, Bennu vis tiek gali kelti rimtą pavojų pasauliui. Tyrime, paskelbtame žurnale „Science“, teigiama, kad susidūrimo su Bennu metu į atmosferą galėtų būti išmesta apie 400 milijonų tonų dulkių, aerozolių, nuolaužų ir pelenų. Tai užstotų Saulę ir prasidėtų pasaulinė žiema, dėl kurios Žemė atvėstų 4°C. Mažiau saulės šviesos taip pat reikštų katastrofą mūsų augalams ir kitoms gyvybės formoms. Taip pat būtų sutrikdytas vandens ciklas – todėl kritulių kiekis sumažėtų 15 proc. Trumpai tariant, ekspertai mano, kad Bennu galėtų turėti didelį poveikį žmonijai. „Asteroidų smūgiai vyko ne kartą Žemės istorijoje. Mūsų ankstyvieji protėviai galbūt išgyveno tokius planetos pasikeitimus – ir jie galėjo turėti įtakos žmogaus evoliucijai ir net mūsų genetinei struktūrai“, – sako viena iš tyrimo autorių dr. Lan Dai. Vis dėlto per daug išsigąsti neverta. Bennu su Žeme galėtų susidurti tik po 157 metų – 2182-aisiais, tačiau tyrėjai apskaičiavo, kad tikimybė, jog tai įvyks, yra vos 0,037 proc. Žemė per visą savo istoriją išliko palyginti nenukentėjusi nuo asteroidų smūgių, išskyrus vieną reikšmingą išimtį – dinozaurus pražudžiusį įvykį, dėl kurio susidarė Čiksulubo krateris ir kuris taip pat sukėlė pasaulinę žiemą. Šio mėnesio pradžioje mokslininkai atskleidė, kad NASA misijos metu „OSIRIS-REx“ iš asteroido Bennu paimtuose mėginiuose yra pagrindinių gyvybės sudedamųjų dalių. Tarp jų yra 14 iš 20 Žemės gyvybės formose randamų baltymų aminorūgščių, taip pat esminės cheminės medžiagos, sudarančios mūsų genetinį kodą. Be to, mokslininkai aptiko įvairių druskingų mineralų, kurie susidarė garuojant sūrymui iš Bennu motininio kūno. Tai leidžia manyti, kad jame būta vandens – dar vieno svarbaus gyvybės rodiklio. Visi šie atradimai rodo, kad pagrindiniai gyvybės ingredientai gali būti plačiai paplitę Visatoje, o tai labai padidina mūsų galimybes ateityje atrasti ateivių, rašo „BBC Science Focus“. |