Bendroji astronomija ir astrofizika
.


Paukščių Tako išorinėje dalyje aptikti du objektai, kurių kilmės paaiškinti nepavyksta. Kai kuriomis savybėmis jie primena besiformuojančias žvaigždes, kitomis – dujų debesis, bet nei vienas modelis neatitinka visų duomenų – ir netgi neaišku, kaip toli jie nutolę nuo Saulės sistemos.


Mokslininkai teigia, kad tokių objektų egzistavimas erdvėje gali prieštarauti gamtos dėsniams.


2017 ir 2019 metais aptikome pro Saulės sistemą skriejančius tarpžvaigždinius objektus – kūnus, kurie tikrai atkeliavo iš kitų planetinių sistemų. Nors skaičiavimų, kad tokių prašalaičių Saulės sistemoje esama, buvo jau seniai, šios naujienos sukėlė daug didesnį susidomėjimą panašiomis analizėmis.


Tyrimas rodo, kad Saulės sistemos susidūrimas su Oriono debesimi lėmė reikšmingus Žemės klimato pokyčius.


Tyrėjai atrado tikrąjį Raudonajai planetai būdingos spalvos šaltinį ir taip paneigė populiarią teoriją.


Po to, kai savaitės pradžioje NASA paskelbė, kad asteroido 2024 YR4 susidūrimo su Žeme tikimybė yra net 3,1 proc., mokslininkai netrukus atliko papildomus tyrimus.


Šis objektas yra viena ekstremaliausių žmonijai žinomų egzoplanetų. Tai pragariškas pasaulis, kurio sąlygų niekur kitur nėra.


Kai kurie dujinių gigantų palydovai turi požeminius skysto vandens vandenynus. Dabar mokslininkai išsiaiškino, kad toks pat vandenynas yra antrajame pagal dydį Jupiterio palydove.


Aptinkant vis naujų egzoplanetų, daug kalbama ir apie kai kurių iš jų tinkamumą gyvybei. Įprastai tokios kalbos sukasi apie planetas, kurios pačios sukasi aplink žvaigždes, panašias į Saulę, ar šiek tiek blausesnes.


Medžiaga Visatoje išsidėsčiusi hierarchiškai – santykinai maži objektai, tokie kaip galaktikos, telkiasi į didesnius spiečius, šie į dar didesnius, ir taip toliau. Didžiausios struktūros dažnai yra pailgi dariniai, kartais vadinami „sienomis“ ar „gijomis“.


Tyrimo autoriai teigia, kad ne visai sėkmingas eksperimentas ieškant nežemiškos gyvybės Raudonojoje planetoje privedė prie jos sunaikinimo.


Teoriškai kosminė erdvė užpildyta mažytėmis juodosiomis skylėmis, kurių dydis prilygsta atomui, bet kurių masė prilygsta asteroido. Ir šios juodosios skylės gali skristi kiaurai per Žemę.


Erdvėlaivis „New Horizons“ artimiausiu metu pasieks istorinį įvykį, kuris padės mums geriau suprasti tolimiausius mūsų Saulės sistemos kampelius.