Kosminiai ūkai
.


Tyrimas rodo, kad Saulės sistemos susidūrimas su Oriono debesimi lėmė reikšmingus Žemės klimato pokyčius.


Tyrimo autoriai teigia, kad vanduo, kurio gausu mūsų planetoje, iš tikrųjų atsirado tarpžvaigždinėje terpėje.


Dideliu greičiu besisukanti mirusi žvaigždė sukūrė ūką, pavadintą mažo gyvūno iš Australijos vardu.


Naujame vaizde tolimas žvaigždžių spiečius atrodo kaip šventinė kosmoso Kalėdų eglutė, apšviesta šviesomis.


Kasiopėjos A yra vienas geriausiai žinomų ir detaliausiai tyrinėtų ūkų. Tai supernovos liekana, atsiradusi prieš 340 metų.


Astronomai teleskopo duomenyse pastebėjo klaikią raudoną dėmę, kuri buvo identifikuota kaip galaktika AzTECC71.


Didysis Oriono ūkas yra vienas iš ryškiausių plika akimi matomų difuzinių ūkų ir arčiausiai Žemės esanti žvaigždžių formavimosi sritis, rašo „IFLScience“.


Tarpgalaktinės erdvės temperatūra yra apie −270 ℃ – tai tik trimis laipsniais aukšiau absoliutaus nulio. Bet yra ir dar šaltesnė vieta.


Webbo kosminis teleskopas užfiksavo stulbinantį naują Žiedo ūko vaizdą, kurio skersmuo yra 1 šviesmetis. Rezultatai nustebino astronomus.


Planetiniai ūkai, taip vadinami dėl panašumo į planetas stebint per teleskopus XVIII a., yra į Saulę panašių žvaigždžių gyvenimo pabaigos stadijos. Žvaigždė, tapusi raudonąja milžine, nusimeta išorinius sluoksnius ir virsta baltąja nykštuke.


Europos kosmoso agentūra (EKA) pasidalijo naujausiu ir iki šiol detaliausiu ikoniškojo dangaus objekto – Kūrinijos stulpų (Pillars of Creation) atvaizdu. Jį užfiksavo galingiausias pasaulyje Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST). Šis kvapą gniaužiantis kosminio ūko reginys yra dviejų skirtingų kamerų – NIRCam ir MIRI – įamžinto vaizdo rezultatas.


Naujas, išsamesnis šios kosminės struktūros vaizdas leis astronomams tiksliau nustatyti naujų žvaigždžių skaičių, taip pat dujų ir dulkių kiekį šiame regione.