„Ledu abgaubti objektai.“ Kosmose aptikti keisti dariniai

Radinius mokslininkai kol kas pavadino „savotiškais apgaubtais lediniais objektais“. 

Objektai atrasti nagrinėjant archyvinius Galaktikos apžvalgos infraraudonųjų spindulių ruože duomenis, surinktus 2006–2011 metais. Tada pastebėta, kad du objektai, nutolę apie aštuonis ir apie 12 kiloparsekų nuo Saulės (atstumas iki Galaktikos centro yra aštuoni kiloparsekai, bet šie objektai matomi kita kryptimi, apie 45 laipsnių kampu nuo centro), pasižymi stipria dulkių ir ledo sugertimi. 

Tokiu spektru pasižymi besiformuojančios žvaigždės, gaubiamos tankių dujų gumulų – arba žvaigždės, kurių šviesą užstoja tankūs dujų debesys. Tačiau šie objektai nepriklauso jokiam žvaigždėdaros regionui, o jų kryptimi nematome jokių tankių debesų, taigi tokie paaiškinimai netinka.

Siekdami praskleisti paslapties šydą, naujojo tyrimo autoriai į abu objektus nukreipė ALMA teleskopą, kurio erdvinė skyra ir jautrumas daug geresni už ankstesnių stebėjimų prietaisus. Jie atrado, kad abu objektai turi gana daug silicio oksido molekulių, kurių gausos santykis su anglies monoksidu ir dideli tipiniai judėjimo greičiai (8–14 km/s) leidžia spręsti, kad ten yra daug smūginių bangų. 

Iš kitos pusės, visiškai neaptikta dulkių spinduliuotės, kurios būtų tikimasi sprendžiant pagal anksčiau žinomą spinduliuotės sugertį. Tą paaiškinti galima būtų tuo, kad objektai yra labai maži – ne daugiau nei 1000 astronominių vienetų skersmens. Nors tai dešimt kartų daugiau už Saulės sistemą, tarpžvaigždiniai dujų debesys būna daugybę kartų didesni.

Šie atradimai, deja, nepriveda prie atsakymo apie objektų prigimtį. Toliau tyrėjai tikisi į šiuos objektus nukreipti James Webb teleskopą, kurio gebėjimai dar aukštesni, nei ALMA – gal papildomi duomenys padės geriau suprasti, kas tai per keisti dulkėti ir lediniai dariniai.

Tyrimo rezultatai paskelbti „arXiv“.