Rentgeno spindulių šaltiniai
.


Astronomai galbūt išsprendė mįslę, susijusią su paslaptingu mirusios žvaigždės skleidžiamu rentgeno spindulių signalu, kuris mokslininkus glumino nuo 1980 metų, rašo „Newsweek“.


Kažkas kosmose laužo žinomus fizikos dėsnius. Ir astronomai šiuos „įstatymų pažeidėjus“ vadina ultrašviesiaisiais rentgeno spindulių šaltiniais (angl. ultraluminous X-ray sources, ULX), kurie skleidžia apie 10 milijonų kartų daugiau energijos nei Saulė. Toks energijos kiekis pažeidžia fizikinį dėsnį, vadinamą Eddingtono riba – kuri nustato, koks gali būti tam tikro dydžio objekto ryškumas.


Kai tinkamos masės žvaigždės pasiekia savo gyvenimo pabaigą ir baigiasi degalai, jos subyra nuo savo masės ir susidaro juodoji skylė. Bet ne tai blogiausia, kas gali nutikti.


Mokslininkų komanda aptiko ryškią rentgeno spindulių blyksnių seriją, sklindančią iš vienos mažiausiai tikėtinų vietų – už supermasyvios juodosios skylės.


Galaktikas ir jų spiečius jungia labai retų ir karštų dujų gijos. Taip bent jau rodo skaitmeniniai modeliai. Pastaraisiais metais gijų egzistavimas įrodytas naudojant sumuotus stebėjimus: daugelio galaktikų porų vaizdus sudėjus vieną ant kito, tarp jų išryškėja medžiagos sutankėjimai, kurių nematyti pavienėse nuotraukose.


Prieš vienuolika metų, nagrinėjant tuo metu dar gana naujus Fermi kosminio teleskopo duomenis, aptikti du didžiuliai gama spinduliuotės burbulai, kylantys nuo Paukščių Tako centro statmenai Galaktikos diskui. Jų aukštis – 10 kiloparsekų – didesnis, nei atstumas tarp Saulės ir Galaktikos centro.


Aplinkinėje Visatoje trūksta maždaug 40-50% barionų. Barionais vadinamos visos „įprastos“ materijos dalelės, iš kurių susideda tarpžvaigždinės dujos, žvaigždės, planetos ir kiti matomi kosminiai objektai. Taigi šis trūkumas nesusijęs su tamsiąja materija; jis randamas, lyginant medžiagos kiekį tolimoje Visatoje ir aplinkinėje.


Galaktikoje NGC 6946, dar žinomoje kaip Fejerverkų galaktika dėl sparčiai besiformuojančių žvaigždžių, aptiktas labai trumpai žybtelėjęs stiprus rentgeno spindulių šaltinis.


Tamsioji medžiaga – arba tamsioji materija – pasižymi tuo, kad išskyrus gravitaciją, ji bent kiek reikšmingiau su su likusia Visatos medžiaga sąveikauti nesiteikia. Ypač svarbu, kad tamsio


Per pastarąjį dešimtmetį aptikta kelios dešimtys greitų radijo žybsnių – labai trumpų energingų radijo bangų pliūpsnių, atsklindančių greičiausiai iš už Galaktikos ribų. Dažniausiai jie nepasikartoja, ir kol kas visiškai neaišku, kokie procesai juos sukelia; hipotezės apima viską nuo juodųjų skylių akrecijos keistumų iki pulsarų ar žvaigždžių sprogimų. Dabar pasiūlyta dar viena – tiesiogine to žodžio prasme keista – idėja.


Persėjaus galaktikų spiečiuje yra daug gana netvarkingų tarpgalaktinių dujų. Jos yra labai karštos ir švyti rentgeno spinduliais – šis spiečius yra ryškiausias galaktikų spiečius šiame ruože mūsų danguje.


Rentgeno spinduliuotę skleidžia įvairūs energingi procesai – supernovų sprogimai, į juodąsias skyles krentanti medžiaga ir panašiai.


Visatoje yra įvairių objektų, kurie gali skleisti rentgeno spindulius, tačiau dabar aptikti naujoviški jų šaltiniai, žybsintys labai smarkiai ir labai sparčiai.


Prie Plutono vyksta kažkas labai keisto. Lede sukaustytas pasaulėlis už 5 mlrd. km nuo Saulės kažkokiu būdu sugeba skleisti... radiaciją. Konkrečiau – rentgeno spindulius. Įprastai kosmose tokius skleidžia tik dujos, įkaitintos iki milijonų laipsnių.