Bendroji astronomija ir astrofizika
.


Tai labai panašu į tai, kaip susidaro statinė elektra arba kaip debesyse susiformuoja žaibas.


Visi puikiai žinome, kad Saulė – tai ne tik ryškus šviesos šaltinis danguje. Be jokios abejonės, ji yra pagrindinis gyvybės Žemėje variklis – jos dėka keičiasi diena ir naktis, o mes gauname gyvybiškai svarbią energiją.


Tyrėjai išanalizavo 263 galaktikas ir rado užuominą, kad visa mūsų Visata yra juodojoje skylėje.


JAV gynybos ministerijos technologijų skyriaus (DARPA) mokslininkai tiria būdus, kaip kosmose užauginti didžiulius biologinius objektus – pavyzdžiui, teleskopų antenas ar didžiulius tinklus šiukšlėms sulaikyti, rašo „New Scientist“.


Tai ne mokslinė fantastika. Net trijų žvaigždžių švytėjimo apšviesta planeta tikrai egzistuoja ir visai netoli mūsų. Astronomai praneša apie nepaprastą atradimą, kuris rodo, kad viskas yra įmanoma.


Dvi Saulės sistemos planetos – Saturnas ir Jupiteris – turi daugiausiai palydovų, tačiau pasirodo, kad Saturnas turi daug daugiau, nei manyta anksčiau.


Astronomai galbūt išsprendė mįslę, susijusią su paslaptingu mirusios žvaigždės skleidžiamu rentgeno spindulių signalu, kuris mokslininkus glumino nuo 1980 metų, rašo „Newsweek“.


Nauji tyrimai rodo, kad Oorto debesis – paslaptinga ledinių objektų zona Saulės sistemos pakraštyje – gali turėti porą spiralinių atšakų, dėl kurių yra panaši į miniatiūrinę galaktiką.
„Tvirčiausias įrodymas. Tinkama gyventi.“ 10–35 m gylyje. Po Marso paviršiumi aptiktos 76 struktūros


Naujas tyrimas rodo, kad Marsas kadaise turėjo tinkamas sąlygas egzistuoti nežemiškai gyvybei, rašo „BBC Science Focus“.


Australijos mokslininkai sumodeliavo beveik milijardą metų trukusią Žemės tektoninę istoriją ir nustatė, kad maža anglies dioksido koncentracija buvo visuotinio atšalimo, dėl kurio mūsų planeta virto vienu dideliu ledo sluoksniu, priežastimi.


Elonas Muskas pasidalijo naujausiais – planuoja nepilotuojamą erdvėlaivio misiją jau 2026 metų pabaigoje, kai atsidarys paleidimo langas skrydžiams į Marsą.