„Tai viena artimiausių mūsų kaimynių.“ Aptikos 4 subžemės

Po dešimtmečius trukusių tyrimų astronomai rado įtikinamiausius įrodymus, kad egzistuoja egzoplanetos, judančios aplink Barnardo žvaigždę – artimiausią Žemei vienos žvaigždės sistemą.

Remiantis naujausiais duomenimis, visos keturios planetos priskiriamos subžemėms, nes jų masė sudaro 19–34 % Žemės masės.

„Tai nepaprastai įdomus atradimas – Barnardo žvaigždė yra viena iš mūsų artimiausių kaimynių, tačiau vis dar mažai apie ją žinome“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Ritvikas Basantas, doktorantas iš Čikagos universiteto Astronomijos ir astrofizikos katedros.

Pasak jo, šis atradimas liudija naujausių astronominių prietaisų tikslumo proveržį, lyginant su ankstesnėmis technologijomis.

Barnardo žvaigždę, mažos masės raudonąją nykštukę, pirmą kartą 1916 m. identifikavo amerikiečių astronomas E. E. Barnardas.

Pastaraisiais metais mokslininkai nustatė, kad daugelis šio tipo žvaigždžių turi aplink save skriejančių uolinių planetų, rašo CNN.

Havajuose esančio „Gemini North“ teleskopo MAROON-X prietaisas sukurtas egzoplanetoms aptikti aplink raudonąsias nykštukes. Jis fiksuoja nežymius žvaigždžių judesius, kuriuos sukelia planetų gravitacinis poveikis jų žvaigždėms-šeimininkėms, naudodamas radialinio greičio metodą, praneša CNN.

Naudodami MAROON-X, mokslininkai atrado iki šiol mažiausią žinomą egzoplanetą.

Jie tikisi, kad šis radinys prisidės prie tolesnių požeminių egzoplanetų paieškų visatoje.

Astronomai mano, kad mažesnių egzoplanetų cheminė sudėtis gali būti kur kas įvairesnė nei didesnių planetų, kurios buvo atrastos anksčiau.

Dėl naujų itin jautrių prietaisų galima aptikti daugiau tokių mažų pasaulių, o tai padėtų geriau suprasti planetų formavimosi procesus ir išsiaiškinti, kurios iš jų galėtų būti tinkamos gyvybei.

Pasak tyrėjo Ritviko Basanto, šios planetos savo dydžiu primena Marsą: „Lyginant su mūsų Saulės sistema, kiekvienos iš keturių planetų orbita yra artima Merkurijaus orbitai.“

Barnardo žvaigždę jos apskrieja labai greitai – kiekvienai planetai reikia vos kelių dienų, kai tuo tarpu Žemei vienam apsisukimui aplink Saulę reikia visų metų.

Mokslininkų duomenimis, tolimiausia iš šių planetų savo orbitą įveikia per mažiau nei septynias dienas, o arčiausiai esanti – greičiau nei per tris dienas.

Kadangi šios planetos yra itin arti savo žvaigždės, jų paviršius greičiausiai yra per daug įkaitęs, kad galėtų palaikyti gyvybę. Tai reiškia, jog visos keturios planetos yra už vadinamosios gyvenamosios zonos ribų – regiono, kuriame gali egzistuoti skystas vanduo.

„Kai Barnardo žvaigždė buvo jaunesnė ir aktyvesnė, ji šias mažas planetas veikiausiai bombardavo intensyvia rentgeno spinduliuote, dažnais žybsniais ir stipriais žvaigždiniais vėjais“, – teigia Vilanovos universiteto (Pensilvanija) astronomijos ir astrofizikos profesorius Edvardas Guinanas.

Pasak jo, dėl šių ekstremalių sąlygų mažesnės už Žemę planetos tikriausiai neteko atmosferos, vandens ir galimybės palaikyti gyvybę.

Kadangi tokio dydžio egzoplanetos iki šiol buvo menkai tyrinėtos, šis atradimas yra svarbus proveržis astronomams, siekiantiems aptikti Žemės masės planetas aplink į Saulę panašias žvaigždes, pažymi tyrėjas Ritvikas Basantas.

„Mūsų darbas dažnai juda mažais žingsniais, tad kartais sunku suvokti visumą“, – sako tyrimo bendraautoris Džeikobas Bynas, Čikagos universiteto Astronomijos ir astrofizikos katedros profesorius. – „Tačiau tai, ką atradome, išliks žmonijos žinioje amžiams. Tai nepakartojamas jausmas.“

Nors Kentauro Proksimos sistema yra arčiausiai mūsų Saulės sistemos – 4,25 šviesmečio atstumu, ją sudaro trys žvaigždės, skriejančios viena aplink kitą, todėl Barnardo žvaigždė yra artimiausia vienos žvaigždės sistema.

Dabar astronomai žino, kad aplink dvi artimiausias mūsų Saulės sistemai žvaigždžių sistemas skrieja planetos.