„Per arti planetos. Gyvybė Žemėje priartėjo prie išmirimo ribos“ (Video)

Mokslininkai iš Keele universiteto Jungtinėje Karalystėje ir Alikantės universiteto Ispanijoje siūlo naują paaiškinimą, kodėl gyvybė Žemėje ne kartą  priartėjo prie išmirimo ribos.

Masinis išnykimas Žemėje: mokslininkai mano, kad jį  galėjo sukelti supernovos sprogimas.

Moksliniame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbtame tyrime teigiama, kad supernovų sukeltos kosminės nelaimės galėjo išnaikinti didžiąją dalį gyvybės Žemėje per Ordoviko ir Devono periodų išmirimus, kurie įvyko atitinkamai prieš 438 milijonus metų ir prieš 374 milijonus metų.

Ordoviko išnykimas palietė maždaug 85% rūšių, o Devono išnykimas - nuo 70 iki 80%. Iki šiol mokslininkai neturėjo vieno šių nelaimių paaiškinimo.

Labiausiai paplitusi teorija nurodė staigų ozono sluoksnio sumažėjimą, dėl kurio įvyko pasaulinė klimato kaita ir žalingą ultravioletinę spinduliuotę.

Dabar mokslininkai nurodo supernovą kaip galimą šio ozono sluoksnio sunykimo priežastį. Mokslininkai išanalizavo žvaigždes per kiloparseką arba maždaug 3260 šviesmečių nuo Saulės ir nustatė, kaip dažnai jos sprogsta kaip supernovos. Pavojingiausi įvykiai įvyksta už 20 parsekų, tai yra, už 65 šviesmečių nuo mūsų planetos.

Būtent tokie sprogimai sutapo su Ordoviko ir Devono išnykimais.

„Jei supernova sprogs per arti planetos, ji gali rimtai pažeisti jos atmosferą. Žemei didžiausia grėsmė yra ozono sluoksnio sunaikinimas, dėl kurio gyvybė bus pažeidžiama žalingos Saulės ultravioletinės spinduliuotės“, – sakė daktaras Alexis Quintana.

Kitas tyrimo autorius, daktaras Nickas Wrightas, priduria, kad Paukščių Takas per šimtmetį patiria vieną ar du supernovų sprogimus. Anot jo, tikimybė, kad tokie įvykiai Žemę paveikė anksčiau, yra gana didelė.

Nors praeityje Žemė galėjo būti pažeista žvaigždžių sprogimų, artimiausioje ateityje grėsmės nėra. Antares ir Betelgeuse laikomos artimiausiomis supernovos kandidatėmis, tačiau jos yra saugiu atstumu – daugiau nei 500 šviesmečių nuo mūsų.