Galvosūkis 585 kilometrų aukštyje. Ką dabar planuoja rusai

Nors Žemės paviršiuje to nematyti, Žemės orbitoje vyksta daug dalykų. Vos prieš kelias dienas pirmą kartą istorijoje žmonijos atstovai orbitoje praskriejo virš mūsų planetos ašigalių. Niekas anksčiau nėra organizavęs pilotuojamo skrydžio į kosmosą poliarinėje orbitoje. Dabar paaiškėja, kad panašioje orbitoje taip pat vyksta kažkas, kas patraukia astronomų ir kasdien situaciją aplink Žemę stebinčių žmonių dėmesį.

Vos prieš kelias savaites, 2025 metų vasario 2 dieną, iš Plesecko kosmodromo pakilo raketa „Sojuz-2.1 V“. Ji iškėlė tris Rusijos palydovus „Kosmos 2581“, „Kosmos 2582“ ir „Kosmos 2583“. Po paleidimo jie buvo išdėstyti aplinkpoliarinėje orbitoje 585 kilometrų aukštyje virš Žemės.

Nuo pat pradžių šie palydovai elgėsi neįprastai, patraukdami ekspertų, stebinčių veiklą kosmose, dėmesį. Šių palydovų misijos tikslas oficialiai niekada nebuvo paskelbtas, todėl belieka juos stebėti.

Įdomu tai, kad stebėti yra ką, nes kovo pradžioje astronomai pastebėjo, jog visi trys palydovai nuolat daro kažkokius orbitinius manevrus, tyčia keisdami savo padėtį kitų orbitoje esančių objektų atžvilgiu.

Tačiau įdomiausia nutiko kovo 18-ąją, kai Jungtinių Valstijų kosminių pajėgų specialistai pastebėjo, kad šalia palydovų atsirado dar vienas objektas, kurio anksčiau nebuvo. Specialistai nurodo, kad šį objektą greičiausiai į orbitą iškėlė palydovas „Kosmos 2581“. Tačiau, kaip ir galima tikėtis, informacijos apie šio objekto prigimtį ar funkciją nėra.

Čia verta pabrėžti, kad Rusija nuo 1962 metų reguliariai siunčia „Kosmos“ serijos palydovus. Šios programos palydovai vykdo karines, mokslines ar žvalgybos misijas, todėl dažniausiai tai yra slaptos misijos, kurių tikslas niekada neatskleidžiamas.

Tačiau galima spėti, kad jei palydovų trijulė išsiųsta į orbitą, Rusijos mokslininkai išbandys priartėjimo prie kitų palydovų ir jų tyrimo metodus, prisišvartavimo prie erdvėlaivių ir kitų orbitoje esančių objektų metodus ar tikslius formavimo skrydžius.

Todėl gali būti, kad iš vieno iš palydovų į orbitą paleistas objektas yra specifinis jų taikinys. Tačiau, kadangi informacijos nėra, negalima atmesti, kad stebimas objektas yra nuolaužos, kurios dėl susidūrimo atitrūko nuo vieno iš palydovų, pvz., su tam tikromis kosminėmis šiukšlėmis.

Kelių palydovų išdėstymas suderintose formacijose nėra neįprasta. Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Kinija tokias trijules į orbitą jau ne kartą išsiuntė.

Galime būti tikri dėl vieno dalyko. Objektų judėjimą orbitoje stebintys ekspertai tikrai atidžiai stebės situaciją ir visus Rusijos ketverto atliekamus manevrus. Gali būti, kad šie stebėjimai mus nuves prie tikrojo šios misijos tikslo. Bet kokia informacija vertinga ne tik dėl to, kad palydovus siuntė Rusija, bet ir dėl to, kad pastaraisiais metais orbita buvo labai perpildyta.

Kiekvienais metais vis sunkiau išlaikyti palydovus, kosmines stotis ir astronautus orbitoje, ir niekas nenori matyti pakopinės reakcijos, kai vienas su kitu susidūrę palydovai sukuria tūkstančius nuolaužų, kurios vėliau atsitrenkia į kitus palydovus ir sukuria tūkstančius daugiau šiukšlių. Pagal tokį scenarijų orbita greitai virstų tikru kosminiu šiukšlynu ir daugeliui dešimtmečių sustabdytų kosmoso užkariavimą, o to niekas nenori.