Astronomai pamatė šviesą, kurios neturėjo matyti. Tai atskleidžia didžiąją Visatos paslaptį

Atsekti įvykius, įvykusius netrukus po Didžiojo sprogimo, yra toks didžiulis iššūkis, kad kai kuriais atžvilgiais tai neįmanoma. Tačiau astronomai neseniai pastebėjo vieną tokią mažai tikėtiną struktūrą, spinduliuojančią šviesą praėjus vos 330 milijonų metų po Visatos atsiradimo.

Jai skirtus stebėjimus galima apibūdinti kaip novatoriškus, o tokios didelės sėkmės raktas buvo Jameso Webbo kosminio teleskopo dalyvavimas. Naudodami savo prietaisus mokslininkai užfiksavo šviesą iš galaktikos JADES-GS-z13-1. Atlikti stebėjimai suteikia informacijos apie pirmuosius visko, kas mus supa, egzistavimo etapus.

Šiuo atveju astronomai dirbo su JADES (James Webb Space Telescope Advanced Deep Extragalactic Survey) programa. Jos tikslas – tirti didelio raudonojo poslinkio galaktikas, tam labai padeda jau keletą metų veikiantis Jameso Webbo kosminis teleskopas. Tyrimo grupė daugiausia dėmesio skyrė emisijoms, kurios susidaro, kai neutraliame vandenilio atome esantis elektronas sužadinamas didelės energijos fotonu.

Nors jie gana paplitę Visatoje, kuo toliau, tuo mažesnė tikimybė, kad taip nutiks. Be to, astronomai manė, kad aptikti tokio tipo emisijas po 330 milijonų metų nuo Didžiojo sprogimo iš viso nebus įmanoma. Kodėl? Nes ten buvo didžiuliai kiekiai vandenilio sugeriančios šviesos. Praėjus maždaug milijardui metų po Didžiojo sprogimo, prasidėjo vadinamoji rejonizacijos era, kurios metu vandenilis buvo jonizuojamas jonizuojančia spinduliuote. JADES programos atrasta galaktika GS-z13-1 šviesą skleidė jau praėjus 330 milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Dėl šios priežasties iš jos išmetamų teršalų nustatymas gali būti laikomas tikrai nepaprastu žygdarbiu.

Šis teigiamai įkrautas vandenilis padarė Visatą skaidrią. Tačiau naujausi stebėjimai rodo, kad šviesa galėjo „praeiti“ daug anksčiau ir nereikėjo laukti milijardo metų. Visos šios painiavos priežastis, galaktika GS-z13-1, kažkaip matoma nepaisant logikos. Joje sukurti jonizuojantys fotonai turėjo pabėgti, pagaminti masyvių žvaigždžių arba aktyvų galaktikos branduolį. Pastarasis gali būti Juodosios skylės pavidalu.

Šios daugybės emisijų nebuvo visiškai nuslopintos ir jos pasiekė prietaisus, sudarančius Jameso Webbo kosminį teleskopą. Astronomų teigimu, už aptiktos šviesos esančios žvaigždės buvo daug masyvesnės ir ryškesnės nei esamos šiandien. Kita vertus, ši numanoma žvaigždžių masė neatitinka palyginti mažos visos galaktikos GS-z13-1 masės. Dėl šios priežasties mokslininkai neatmeta, kad emisijas sukėlė aktyvus galaktikos branduolys, pavyzdžiui, supermasyvios Juodosios skylės pavidalu, sugeriančios didžiulius kiekius medžiagos.