Jauna žvaigždė į kosminę erdvę purškia… vandenį

Atradimas įdomus keletu aspektų. Pirmiausiai, atrastasis objektas rodo, jog Visatoje jaunos prožvaigždės gali skleisti neaprėpiamus kiekius vandens ir tokiu būdu gali sėti gyvybę aplinkiniuose kosmoso regionuose. Ne mažiau įdomu, jog vandeniu kažkuriuo iš formavimosi periodų laistytis galėjo ir mūsų Saulė. Tokiu atveju, iš protožvaigždės išpurkštas vanduo įtakos galėjo turėti ne tik gyvybės Žemėje suklestėjimui, bet ir planetos formavimuisi apskritai.

Vandeningą žvaigždę aptiko Europos kosmoso agentūros ESA orbitinis teleskopas „Herschel Space Observatory“. Jis sugebėjo peržvelgti kiaurai atrastos žvaigždės formavimosi procesus palaikantį dujų ir dulkių šydą. Ten teleskopas „Herschel“ aptiko vandenilio ir deguonies požymių.

Išsamesnės analizės metu buvo pastebėta, jog vandenilio bei deguonies atomai žvaigždės paviršiuje ir aplink ją jungiasi į vandenį. Tiesa, susiformavusios vandens molekulės žvaigždėje neužsibūva ir su milžiniškais dujų srautais ašigalių srityse yra išsviedžiamos į kosminę erdvę.

Skystą būvį iš žvaigždės išpurkštas vėstantis vanduo įgyja tik tuomet, kai dujų srautai nuo gimtosios žvaigždės nukeliauja pakankamai atokiai – maždaug už 5 tūkst. astronominių vienetų (atstumų nuo Žemės ligi Saulės). Tuomet vandens lašeliai tampa tikromis vandens kulkomis, kosmine erdve skriejančiomis maždaug 80 kartų greičiau už tikrą, iš šautuvo paleistą. Tokių vandens „skeveldrų“ ten – daugybė. Mokslininkai teigia, jog iš žvaigždės per sekundę vandens išpurškiama tiek, kiek jo yra Amazonės upėje.

Astronomai yra linkę manyti, jog energingoji „taškymosi vandeniu“ stadija šios žvaigždės formavimosi procesuose yra trumpalaikė. Tyrėjai mano, kad panašią stadiją tikriausiai išgyvena kiekviena prožvaigždė.

Vandeniu besisvaidanti žvaigždė aptikta Persėjo žvaigždyne. Jai – ne daugiau nei šimtas tūkstančių metų, ją tebegaubia ūkas. Jaunosios žvaigždės temperatūra siekia keletą tūkstančių laipsnių.