„Šio monstro sustabdyti negalima...“ Kelia grėsmę Žemei? (Video)

Jos yra susidūrimo kursu, kuris baigsis retu kosminiu nepaprasto ryškumo ir galios sprogimu. Tai pirmoji tokia baltųjų nykštukų pora, be to, atrasta labai arti mūsų Paukščių Take. Numatytas jos sprogimas atskleidžia populiarią teoriją apie supernovų kilmę.

Mokslininkai prognozuoja, kad spiralinė žvaigždžių sistema WDJ181058.67+311940.94 sprogs kaip Ia tipo supernova, kurios šviesumas 10 kartų ryškesnis nei Mėnulio naktiniame danguje. Ia tipo supernova yra  specialus kosminio sprogimo tipas, kuris įvyksta, kai baltoji nykštukė (tanki žvaigždės liekana) sugeria medžiagą iš kaimyninės žvaigždės, kol ji viršija Chandrasekhar ribą – ~1,44 saulės masės. Esant tokiai masei, baltoji nykštukė neatlaiko savo gravitacijos ir sprogsta.

Warwick astronomers discover doomed pair of spiralling stars on our cosmic doorstep. Astronomers at the University of Warwick have discovered a rare double white dwarf binary star system, named WDJ181058.67+311940.94, just 150 light years away in the Milky Way galaxy.

This… pic.twitter.com/jEbtpzscPV

— Nirmata (@En_formare) April 4, 2025

Kita teorija teigia, kad susidūrimas tarp dviejų orbitoje skriejančių baltųjų nykštukų gali būti daugumos Ia tipo supernovos sprogimų priežastis. Kai jos skrieja arti viena kitos, sunkesnė palaipsniui kaupia medžiagą iš savo partnerės, todėl ji (arba abi žvaigždės) sprogsta.

NASA mokslininkų teigimu, Ia tipo supernovos yra labai retos ir Paukščių Tako galaktikoje atsiranda maždaug kas pusę tūkstančio metų. Įprastos supernovos sprogsta 2–3 kartus per šimtmetį.

 „Nature Astronomy“ paskelbtame tyrime autoriai aiškina, kad nors baltųjų nykštukių poros yra populiarus Ia tipo supernovų kilmės paaiškinimas, iki šiol „nebuvo nustatyta, kad jokia sistema viršytų Chandrasekhar ribą“. Pirmasis toks atradimas buvo jau minėta WDJ181058.67+311940.94 sistema.

Baltųjų nykštukių pora sukasi viena apie kitą gana lėtai, o visas ciklas trunka daugiau nei 14 valandų. Manoma, kad per milijardus metų gravitacinių bangų spinduliuotė suartins šias žvaigždes, panašiai kaip spiralė. Šis susidūrimo kursas yra link supernovos sprogimo. Orbitos periodas tada būtų tik 30-40 sekundžių.

Neseniai atrasta žvaigždžių sistema yra itin arti Žemės, mūsų gimtojoje galaktikoje – Paukščių Take. Astronomai vis dėlto ramina – numatomas sprogimas grėsmės mūsų planetai nekelia. Be to, tai įvyks maždaug po 23 milijardų metų. Nežinoma, ar žmonių rasė tiek egzistuos, o jei taip, ar ji toliau gyvens Žemėje.

Tyrėjų teigimu, griaunanti galia prilygs kvadrilijono (tūkstančio trilijono) didžiausių kada nors žmonių sukurtų atominių bombų sprogimui ir sukels visišką žvaigždžių poros sunaikinimą. Žvelgiant iš Žemės perspektyvos, ji atrodys kaip labai intensyvus šviesos taškas danguje – iki 200 000 kartų šviesesnis už Jupiterį.

„Tai labai reikšmingas atradimas. Radus tokią sistemą prie mūsų galaktikos slenksčio, galima daryti prielaidą, kad jos turi būti gana dažnos. Priešingu atveju turėtume ieškoti daug toliau, šukuodami didesnius mūsų galaktikos regionus“, – s ako tyrimo bendraautorė Ingrid Pelisoli.