„Asteroidas iš niekur.“ Pateikė informacijos apie jo kilmę

2024 YR4 atkeliavo iš pagrindinės asteroidų juostos, esančios tarp Marso ir Jupiterio orbitų, vidurio – ir jį į Žemę pastūmėjo gravitacinė sąveika su Jupiteriu, kuris paprastai apsaugo vidinę Saulės sistemos dalį nuo skriejančių akmenų.

„Mus šiek tiek nustebino jo kilmė iš centrinės pagrindinės asteroidų juostos, t. y. iš tokios asteroidų juostos vietos, iš kurios, kaip manėme, negali kilti daug į Žemę galinčių atsitrenkti asteroidų“, – sako astronomas Bryce'as Bolinas iš „Eureka Scientific“ (JAV). 

2024 YR4 pirmą kartą atkreipė pasaulio dėmesį, nes sukėlė nerimą dėl galimo susidūrimo su Žeme. Nors per praskriejimą pro Žemę, kurio metu buvo aptiktas, jis nekėlė pavojaus, pirminiai stebėjimai rodė, kad jo trajektorija gali būti tokia, kad per kitą praskriejimą 2032 m. jis gali priartėti prie Žemės.

Vėliau pavojus buvo sumažintas iki beveik nulinio. 2024 YR4 vadinamas „miestų žudiku“ – ne todėl, kad trenksis į Žemę, bet todėl, kad jei trenktųsi, jo griaunamieji padariniai būtų labai dideli.

Kai pasirodo potencialiai pavojingi asteroidai, planetų gynybai svarbu juos ištirti. Nuo to, kokio jie dydžio, kaip juda erdvėje ir iš ko jie pagaminti, gali priklausyti jų susidūrimas, o tai, iš kur jie atkeliauja, parodo, ar turėtume stebėti, ar tame Saulės sistemos kampelyje nėra kitų pavojų. 

Taigi 2024 YR4 atradimas ir iš pradžių kilęs nerimas paskatino mokslininkus imtis darbo. B.Bolinas ir jo kolegos, naudodamiesi W.M.Kecko ir „Gemini South“ teleskopais, atliko išsamius kosminės uolienos stebėjimus, kad galėtų kuo tiksliau aprašyti jos savybes.

„YR4 sukasi kartą per 20 minučių, sukasi atgaline kryptimi, yra netaisyklingos formos, plokščias, o jo tankis prilygsta kietai uolienai“, – sako B.Bolinas.

„Asteroido forma suteikia mums užuominų, kaip jis susiformavo ir koks jo struktūrinis vientisumas. Žinant šias savybes labai svarbu nustatyti, kiek pastangų ar kokią techniką reikia panaudoti asteroidui nukreipti, jei jis kelia grėsmę.“ 

Asteroidai būna kelių skirtingų rūšių. Labiausiai paplitę yra anglingi asteroidai, sudaryti iš įvairių mineralų mišinio, kurių sudėtis gali būti (bet ne visada) gana palaida.

S tipo asteroidai yra daug tankesni, paprastai tai būna vienas silicio uolienos gabalas. Tyrėjai mano, kad būtent tokios sudėties yra 2024 YR4 – ši informacija padėtų planuojant galimo smūgio sušvelninimo strategijas. 

Be to, jo skersmuo siekia nuo 30 iki 65 metrų (98-213 pėdų), o forma šiek tiek panaši į ledo ritulio ritulį. 

Ši informacija, komandos teigimu, padės mokslininkams įvertinti kitų potencialiai pavojingų asteroidų savybes. Ji taip pat padės patobulinti asteroidų, kurie, kaip ir 2024 YR4, atsiranda tarsi iš niekur, greito reagavimo stebėjimo metodus. 

„Tai vienas didžiausių objektų per visą naujausią istoriją, galinčių atsitrenkti į Mėnulį“, – sako B. Bolinas. 

„Jei taip ir nutiks, mokslininkams bus suteikta reta galimybė ištirti, kaip asteroido dydis susijęs su jo sukurto kraterio dydžiu – to anksčiau tiesiogiai išmatuoti negalėjome.“