„Įspėjimas. Balandžio 15-16 d.“ Saulė tiesiai į Žemę paleido itin retą ir galingą dvigubą plazmos pliūpsnį

Saulės paviršiuje užfiksuotas dvigubas Saulės plazmos (vainikinės masės) išsiveržimas, nukreiptas tiesiai į Žemę. Remiantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos pateiktais duomenimis, balandžio 15-16 dienomis tikėtina vidutinio stiprumo (G2 kategorijos) geomagnetinė audra.

Kaip praneša spaceweather.com, plazmos pliūpsniai įvyko savaitgalį – balandžio 12-13 dienomis. Taigi, netrukus įelektrintos Saulės plazmos dalelės pasieks Žemės magnetinį lauką.

Siūlo formos plazmos pliūpsniai, užfiksuoti Saulės paviršiuje, buvo maždaug 400 000 km ilgio, tai maždaug tokio paties ilgio kaip atstumas tarp Žemės ir Mėnulio. Įdomu tai, kad šį kartą plazmos pliūpsniai išsiveržė iš regiono, kuriame nebuvo Saulės dėmių.

Taip pat prognozuojamos ir šiaurės pašvaistės, kurios esant palankioms sąlygoms gali būti matomos ir Lietuvoje.

Geomagnetinės audros – tai Žemės magnetinio lauko sutrikimai, kurie įvyksta Saulės plazmos dalelėms susidūrus su Žemės magnetiniu lauku. Geomagnetinės audros stiprumas pagal NOAA skirstomas nuo G1 (silpnos) iki G5 (ekstremalios). Stiprios geomagnetinės audros metu gali kilti elektros perdavimo, radijo ir palydovinio ryšio sutrikimų. 

Geomagnetinės audros metu dažniausiai susiformuoja vadinamosios Šiaurės (poliarinės) pašvaistės. Pastaruosius kelerius metus po stipresnių vainikinės masės išsiveržimų Šiaurės pašvaistės neretai matomos ir Lietuvoje. Tad ir po pastarojo galingo plazmos pliūpsnio į Žemę įspūdingų reginių danguje jau laukia kosminių reiškinių medžiotojai. 

25-asis Saulės ciklas Saulės aktyvumo ciklai skaičiuojami nuo 1755-ųjų. Ciklo trukmė – maždaug 11 metų, o vadinamojo viso Saulės aktyvumo ciklo trukmė – 22 metai. Padidėjęs Saulės dėmių, žybsnių ir plazmos pliūpsnių kiekis siejamas su Saulės aktyvumo ciklu. Manoma, kad dabartinis Saulės ciklas savo aukščiausią tašką pasieks 2024–2025 metais, aktyvumo minimumą Saulė pasieks maždaug 2035 metais.

Saulės maksimumo metu įprastai išauga dėmių kiekis, kurį lemia Saulės magnetinio lauko pokyčiai ir kitos ypatybės. Mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, kurie ateityje padės tiksliau nuspėti Saulės dėmių atsiradimą, Saulės žybsnių susiformavimą ir vainikinės masės išsiveržimus, sukeliančius geomagnetines audras Žemėje.

Kaip teigia NOAA, G5 klasės geomagnetinė audra Žemėje sukeltų itin didelės žalos elektronikos ir ryšio priemonėms, o orbitoje – ir palydoviniams įrenginiams. Žmonijos istorijoje iki šiol žinoma galingiausia Saulės audra vyko 1859-aisiais ir pavadinta „Karingtono įvykiu“. Šios geomagnetinės audros metu buvo sutrikusi telegrafo veikla, jungusi Europą ir Šiaurės Ameriką. Tokio paties galingumo audra šiais laikais sukeltų trilijonus JAV dolerių nuostolių visame pasaulyje. Stiprios geomagnetinės audros metu gali sutrikti ne tik elektronikos įrenginiai, bet žmonių sveikata. 

Parengta remiantis NOAA, Space Weather, Delfi arch. inf.