„Suvalgė“ daugybę mažesnių kūnų. Veikia planetas kaip kosminiai „būgnai“

Nematomi signalai iš tolimų pasaulių – „James Webb“ gali pastebėti egzoplanetų drebėjimus, likusius po senovinių susidūrimų.

Naujame tyrime mokslininkai modeliuoja egzoplanetų katastrofas, kurios gali palikti ilgalaikius „garsus“ – seisminius signalus. Ir dar daugiau – juos galėtų aptikti „James Webb“ teleskopas.

Ankstyvosios planetinės sistemos yra chaotiškos – kaip ir mūsų Saulės sistema, kur Mėnulis liudija smūgių istoriją. Tokie susidūrimai, manoma, vyksta ir dabar kitose visatose.

Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto modeliuoja scenarijų, kai jaunas dujinis milžinas susiduria su dar didesne planeta. Rezultatas – seisminės bangos, trunkančios milijonus metų.

Tyrimo objektas – Beta Pictoris b, superjupiteris, kuriam vos 12–20 milijonų metų. Jo metalų perteklius rodo, kad jis „suvalgė“ daugybę mažesnių kūnų.

Modeliuota, kad susidūrimas su Neptūno masės objektu galėtų sužadinti seisminius svyravimus, kuriuos JWST galėtų aptikti pagal šviesos pokyčius.

JWST negirdi garso, bet „mato“ vibracijas – jei jos stiprios, fotometriniai signalai išduoda, kad planeta svyruoja. Šis metodas gali padėti pažvelgti į planetų gelmes – ir suprasti, kaip jos formavosi.

Be to, planetinės migracijos, potvynio jėgos nuo žvaigždžių – visos šios jėgos gali veikti planetas kaip kosminiai „būgnai“.