Visata išnyks greičiau, nei manėme. Nauji skaičiavimai sukrėtė

Naujas Radboudo universiteto (Nyderlandai) mokslininkų tyrimas nušviečia naują šviesą į Visatos ateitį. Pasirodo, su Hokingo spinduliuote susijęs kosminio skilimo procesas vyksta daug greičiau nei manyta anksčiau. 

Šio tyrimo rezultatai buvo paskelbti prestižiniame žurnale „Journal of Cosmology and Astroparticle Physics“.

Visata išnyks greičiau, nei manėme

Hokingo spinduliuotės teorija, kurią pirmą kartą aprašė Stephenas Hawkingas aštuntajame dešimtmetyje, teigia, kad juodosios skylės gali prarasti masę ir energiją, kol galiausiai išnyksta. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad šis procesas taikomas ne tik juodosioms skylėms, bet ir kitiems kosminiams objektams, tokiems kaip neutroninės žvaigždės ir baltosios nykštukės.

Remiantis naujausiais skaičiavimais, paskutiniai sunaikintų žvaigždžių likučiai gali išnykti maždaug per 10^78 (tai yra 1, po kurio seka 78 nuliai) metų. Tai didžiulis skirtumas, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, pagal kurias procesas užtruks 10^1100 metų. Nors vis dar kalbame apie neįsivaizduojamai ilgą laikotarpį, masto skirtumas yra milžiniškas.

Baltosios nykštukės – tylūs visatos pabaigos pranašai

Įdomu tai, kad mokslininkai nustatė, jog net baltosios nykštukės – vidutinio dydžio žvaigždžių, kurios anksčiau buvo laikomos itin stabiliomis, liekanos – galiausiai gali „išgaruoti“. Jos gali atlikti pagrindinį vaidmenį paskutiniame visatos egzistavimo etape.

„Galutinė Visatos pabaiga ateis daug greičiau nei tikėtasi, bet, laimei, ji vis tiek truks labai ilgai“, – sakė prof. Heino Falcke, pagrindinis tyrimo autorius.

Hokingo spinduliuotė: nuo juodųjų skylių iki neutroninių žvaigždžių

Stepheno Hawkingo novatoriškas darbas parodė, kad dalelės gali ištrūkti iš juodųjų skylių dėl kvantinių efektų. Juodosios skylės pakraštyje dalelės sudaro susipynusias poras – viena „įtraukiama“, o kita ištrūksta į kosmosą.

Nauji tyrimai rodo, kad panašus procesas gali vykti ir neutroninėse žvaigždėse. Nors jų gravitacinis laukas yra silpnesnis nei juodųjų skylių, Hokingo spinduliuotė vis tiek daro įtaką jų laipsniškam skilimui.

„Juodosios skylės neturi paviršių. Jos sugeria dalį savo spinduliuotės, o tai slopina šį procesą“, – aiškina tyrimo bendraautoris Michaelas Wondrakas.

Mokslininkai žengė dar vieną žingsnį ir apskaičiavo, kiek laiko užtruktų, kol mūsų Mėnulis ar net vienas žmogus išgaruotų dėl Hokingo spinduliuotės. Rezultatas? Maždaug 10^90 metų. Tačiau tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad tokie vertinimai ignoruoja kitus astrofizinius procesus, kurie galėtų paspartinti mūsų „irimą“.

Kitaip tariant, žmonija greičiausiai išnyks iš kosmoso gerokai anksčiau, nei Hokingo spinduliuotė pradės daryti kokį nors poveikį mūsų egzistencijai.