Mėnulyje to nesitikėjo. „Negalėjome patikėti“

Po daugelio metų trukusių tyrimų pagaliau sukurtas išsamiausias Mėnulio gravitacijos žemėlapis. Kaip gerai žinome, Mėnulis visada atsisukęs viena puse į Žemę. Analizės metu gauti rezultatai mokslininkus nustebino.

Minėtas gravitacijos žemėlapis buvo sukurtas remiantis per ankstesnį dešimtmetį surinktais duomenimis. Jie surinkti GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory) misijos metu. Du NASA erdvėlaiviai („Ebb“ ir „Flow“) nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. gruodžio skriejo aplink Mėnulį. Per šį laiką buvo surinkta daug duomenų.

Tada buvo analizuojami GRAIL misijos metu surinkti duomenys. Šio darbo rezultatų teko laukti daugiau nei dešimtmetį. Straipsnis, paskelbtas žurnale „Nature“, jam vadovavo Ryanas Parkas, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Saulės sistemos dinamikos grupės vadovas.

Minėti duomenys leido sukurti tiksliausią istorijoje Mėnulio gravitacijos žemėlapį. Sukurtas modelis pasižymi dideliu detalumu ir tikslumu. Ateityje šis žemėlapis leis geriau planuoti misijas į Mėnulį. Su tikslesniais laiko ir vietos skaičiavimo metodais.

Tyrimas neapsiėjo be netikėtumų. Tiek daug, kad mokslininkai iš pradžių atsisakė tuo patikėti ir pakartojo analizę. Tačiau ši vėl parodė tą patį. Mėnulio vidus slepia neįprastą asimetriją.

Mėnulio mantijoje slypi šiltas regionas iš Žemės matomoje pusėje, kurioje matyti aktyvumo požymiai. Jo temperatūra vidutiniškai yra 100–200 laipsnių Celsijaus aukštesnė nei tolimojoje pusėje.

Šie skirtumai daro įtaką tam, kas yra Mėnulio paviršiuje. Kaip gerai žinome, matoma ir nematoma jo pusės nuo Žemės skiriasi, ir mokslininkai mano, kad tai gali būti susiję su asimetrija mantijoje, kuri tęsiasi maždaug 35–1400 kilometrų gylyje po Mėnulio paviršiumi.

Tai dar ne pabaiga, nes tyrimo metodologija, naudota kuriant  Mėnulio gravitacijos žemėlapį, gali būti taikoma ir kitų Saulės sistemos planetų palydovams.