NASA negali gauti Mėnulio mėginių. Kinija nesidalina. „Bus sunaikinti“

Gegužės pradžioje britų planetų mokslininkas Maheshas Anandas iš Atvirojo universiteto Milton Keinse nuvyko į Kiniją, kad „pasiskolintų“ 60 miligramų iš 1731 gramo pargabento „Chang'e 5“ mėginio. Mėginius taip pat gauna mokslininkai iš kitų Europos šalių – taip pat Etiopijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų.

Kitose šalyse už šių paskolintų mėginių analizę moka valstybinės finansavimo įstaigos, tačiau NASA negali finansuoti JAV įsikūrusių mokslininkų. Vietoj to Timothy Glotchas – vienintelis amerikiečių planetų mokslininkas, gavęs „Chang'e 5“ medžiagos mėginį – turėjo gauti privatų finansavimą iš savo institucijos – Stony Brook universiteto Niujorke. 

Taip yra dėl 2011 m. priimto įstatymo, vadinamo Wolfo Pataisa. Ši pataisa, pavadinta ją pasiūliusio respublikonų senatoriaus Franko Wolfo vardu, buvo įtraukta į 2011 m. federalinį biudžetą kaip pataisa ir draudžia dvišalį NASA (ir jos finansuojamų mokslininkų) bei Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos (CNSA) ir Kinijos mokslininkų bendradarbiavimą. Taip siekiama užkirsti kelią Kinijos vyriausybės mokslininkams įgyti žinių apie Amerikos kosmoso technologijas, kurias, kaip baiminasi JAV vyriausybė, Kinija galėtų panaudoti prieš Jungtines Valstijas kariniais tikslais.

Wolfo Pataisa prieštarauja senajai tvarkai. Mokslas dažnai būdavo tiltas tarp priešiškų šalių. Šaltojo karo metais Nežemiškojo intelekto paieška (SETI) buvo projektas, kurį kartu vykdė JAV ir Sovietų Sąjungos mokslininkai, įskaitant 1971 m. Sovietų sąjungos surengtą garsiąją konferenciją. Kitas pavyzdys – 1975 m. įvykęs „Apollo“ ir „Sojuz“ susitikimas, kai astronautai ir kosmonautai paspaudė vienas kitam rankas kosmose. Tačiau Wolfo Pataisa neleidžia JAV ir Kinijos vyriausybėms panašiai bendradarbiauti kosmoso mokslų srityje be išankstinio Kongreso pritarimo. 

Atrodo, kad Wolfo Pataisa galioja abiem kryptimis, neleisdama NASA gauti ar finansuoti Kinijos Mėnulio mėginių tyrimų.

T. Glotcho laimei, tai nesutrukdė Kinijai pasidalyti mėginiu su juo ir jo tyrimų grupe, kuriai priklauso San Francisko valstybinio universiteto ir Honkongo universiteto mokslininkai – jei tik jie bus finansuojami privačiai. Leisti Amerikos mokslininkams susipažinti su „Chang'e 5“ mėginiais yra svarbu, nes tai leidžia jiems toje pačioje laboratorijoje tiesiogiai palyginti „Apollo“ laikų Mėnulio mėginius ir „Chang'e 5“ mėginius. 

T. Glotchas planuoja patikrinti savo „paskolinto“ mėginio šilumines savybes jį kaitindamas (todėl tenka sakyti „paskolintas“ – nes analizės metu mėginys greičiausiai bus sunaikintas) ir palyginti su Mėnulio šiluminiais žemėlapiais, kad geriau suprastų įvairių Mėnulio regionų sudėtį pagal tai, kaip jie įkaista ir atvėsta Saulės šviesoje – palyginti su „Chang'e 5“ mėginiu. 

Kinijos erdvėlaivis „Chang'e 5“ mėginį paėmė iš Mons Rümker, kuris yra senovinis vulkaninis regionas milžiniškame Audrų vandenyne. Atlikdama tiesioginius „Apollo“ mėginių, paimtų iš įvairių Mėnulio vietų, ir „Chang'e 5“ mėginio palyginimus, T. Glotcho grupė tikisi geriau suprasti, koks vulkanizmas apskritai sukūrė mėginius.

Kinijos mokslininkai jau nustatė, kad „Chang'e 5“ mėginyje esanti bazaltinė medžiaga yra gerokai jaunesnė už „Apollo“ paimtus vulkaninius mėginius – milijardais metų. Tai rodo, kad Mėnulis buvo vulkaniškai aktyvus kur kas ilgiau, nei mokslininkai manė – galbūt dar prieš 120 mln. metų.

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje M. Anando komanda dalį 60 miligramų mėginio įkaitins iki 1400 laipsnių pagal Celsijų, kad išskirtų tauriąsias dujas – tokias kaip argonas ir kriptonas – taip pat anglį, azotą ir deguonį, ir taip gautų daugiau duomenų apie šių elementų istoriją Saulės sistemoje, rašo Space.com.