Gali sunaikinti miesto dydžio teritoriją. Mokslininkai lenktyniauja su laiku (Video)

2032 m. asteroidas gali susidurti su Mėnuliu. Tačiau mokslininkai nori numatyti įvykių raidą. Po kelerių metų Europos kosmoso agentūra (ESA) planuoja paleisti kosminį teleskopą, kuris tokias grėsmes aptiks anksčiau nei antžeminiai teleskopai.

Asteroido 2024 YR4 tikimybė atsitrenkti į Žemę 2032 m. yra 3 procentai. Vėlesni stebėjimai ir skaičiavimai atmetė šią riziką, tačiau tema vis dar įdomi, nes prieš tai, kai objektas susilpnėjo tiek, kad jo nebematė galingiausi teleskopai, vertinimai rodė 4 procentų tikimybę atsitrenkti į Mėnulį 2032 m. gruodžio 22 d. Ši tikimybė gali būti dar kartą patikrinta, kai asteroidas grįš į artimesnę aplinką 2028 m. viduryje.

Asteroidas 2024 YR4 buvo atrastas 2024 m. gruodžio 27 d., naudojant Asteroidų susidūrimo su Žeme paskutinio įspėjimo sistemos (ATLAS) teleskopą Rio Hurtado mieste, Čilėje. Žinoma, kad objekto dydis yra nuo 53 iki 67 metrų. Jo galimas smūgis į Žemę sunaikintų miesto ar regiono dydžio plotą.

Todėl nenuostabu, kad asteroidas atsidūrė ESA rizikos sąrašo viršuje. Šiuo metu, neįtraukus 2024 YR4, didžiausia tikimybė šiame sąraše yra asteroidui 2017 WT28 – apie 0,7 proc. 2104 m. Tačiau tai yra daug mažesnis kūnas, kurio skersmuo, kaip manoma, yra nuo 6 iki 14 metrų. Palyginimui, 2013 m. Čeliabinsko meteoritas buvo 17–20 metrų skersmens (jis suiro maždaug 30 km aukštyje atmosferoje virš Čeliabinsko srities Rusijoje).

Asteroido 2024 YR4 atveju buvo pradėtas pasaulinis, koordinuotas stebėjimas, o vėlesniais mėnesiais buvo atlikti papildomi tyrimai, įskaitant stebėjimus su Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST). 2025 m. kovo mėn. astronomai jau turėjo pakankamai duomenų, kad atmestų susidūrimo su Žeme 2032 m. versiją.

ESA nurodo, kad objektas 2024 YR4 buvo aptiktas vos po dviejų dienų nuo artimiausio Žemei taško praskridimo. Kyla klausimas, kodėl jis nebuvo aptiktas anksčiau. Kosmoso agentūra paaiškina, kad priežastis ta, jog asteroidas artėjo iš dienos pusės, iš Saulės apšviesto dangaus regiono. Tai yra silpnoji vieta pavojingų asteroidų aptikimo sistemose.

Naujasis kosminis teleskopas NEOMIR kaip tik užpildys šią stebėjimo spragą. ESA planuoja paleisti teleskopą 2030–2040 m. dešimtmečio pradžioje. Teleskopas bus laikomas Žemės ir Saulės sistemos Lagranžo taške. Jis stebės infraraudonųjų spindulių diapazone ir nagrinės dangaus regioną, esantį daug arčiau Saulės, nei tai įmanoma antžeminiais teleskopais. Jis turi būti jautrus objektams, kurių skersmuo yra 20 metrų ir didesnis. NEOMIR galės aptikti pavojingus asteroidus mėnesiu anksčiau nei antžeminiai teleskopai.

ESA taip pat aprašo, kas nutiktų, jei asteroidas 2024 YR4 atsitrenktų į Mėnulį (šiuo metu tikimybė vertinama 4 procentais, daugiau bus žinoma 2028 m. viduryje, kai objektą vėl bus galima stebėti antžeminiais teleskopais, kurie leis tiksliau apskaičiuoti orbitą). Agentūra nurodo, kad smūgis būtų matomas iš Žemės. Mėnulio paviršiuje susidarytų naujas krateris. Nežinoma, kiek medžiagos būtų išmesta į kosmosą ir ar ji pasiektų Žemę. Šiuos veiksnius įvertinančios simuliacijos tikriausiai laikui bėgant atsiras.

Toks smūgis neabejotinai bus ypač svarbus, jei žmonija įkurs bazę Mėnulyje (NASA turi tokių planų kaip „Artemis“ programos dalis). Net ir mažesni asteroidai kels grėsmę tokiai bazei, todėl reikės sukurti grėsmių stebėjimo sistemą.