Pirmą kartą istorijoje tolimajame kosmose aptiktos deguonies molekulės

Molekules Oriono ūko regione, kur formuojasi žvaigždės, už maždaug 1,5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės aptiko Europos kosmoso agentūros „Herschel“ kosmoso observatorija. Molekulės, kurios, kaip manyta, plačiai paplitusios kosmose, bet kurias buvo taip sunku surasti, pastebėtos naudojant observatorijos didįjį teleskopą ir infraraudonųjų spindulių detektorius. Atskiri deguonies atomai, vadinami atominiu deguonimi, kosmose dažnai aptinkami, ypač – aplink masyvias žvaigždes. Tačiau molekulinio deguonies, susidedančio iš dviejų susijungusių deguonies atomų ir sudarančio apie 20 proc. oro, kuriuo kvėpuojame Žemėje, astronomams iki šiol nebuvo pavykę rasti, praneša SPACE.com. „Deguonies molekulės kaip tokios mokslo išskirtos XVIII amžiaus 8 dešimtmetyje, tačiau mums prireikė dar daugiau kaip 230 metų, kad galiausiai galėtume tvirtai teigti, kad ši labai paprasta molekulė egzistuoja kosmose“, – teigia Paulas Goldsmithas, NASA „Herschel“ projekto mokslininkas iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) Pasadenoje, Kalifornijoje.

Astronomai sunkiai pagaunamų deguonies molekulių kosmose ieškojo dešimtmečius, naudodami oro balionus, kosmose ir žemėje esančius teleskopus. Kalbant visiškai tiksliai, pirmą kartą deguonies molekules kosmose pastebėjo švedų „Odin“ teleskopas dar 2007 metais, tačiau tuomet mokslininkams nepavyko atradimo patvirtinti. Tuo tarpu šis „Herschel“ komandos atradimas patvirtintas, taigi dabar jau neabejojama, kad molekulinis deguonis kosmose egzistuoja. P. Goldsmithas su kolegomis teigia, kad deguonis iš tiesų užrakintas vandens lede, dengiančiame mažus dulkių grūdelius. Jie mano, kad „Herschel“ teleskopo Oriono ūke aptiktas deguonis susiformavo tuomet, kai žvaigždžių šviesa sušildė ledo grūdelius, išskirdama vandenį, kuris pavirto deguonies molekulėmis.

„Tai paaiškina, kur gali slypėti dalis deguonies. Tačiau mes neradome didelių jo kiekių ir vis dar nesuprantame, kuo išskirtinės tos vietos, kuriose jo aptinkame. Visata vis dar slepia daug paslapčių“, – teigė P. Goldsmithas.

Tyrėjai ketina toliau tęsti deguonies molekulių paieškas tuose regionuose, kur formuojasi žvaigždės.