13 kartų didesnis už Žemę! Saulė paleido „žvėrį“, galintį sukelti Armagedoną. Vaizdai užvaldė internetą (Video)

Saulės skersmuo yra daugiau nei šimtą kartų didesnis nei Žemės, todėl net ir, atrodytų, maži dariniai, matomi mūsų žvaigždės paviršiuje, pasirodo esą tikri milžinai. Vieną tokią struktūrą stebėjo astrofotografai iš viso pasaulio.

Prieš kelias dienas, liepos 12 d., jie stebėjo mūsų Saulę ir užfiksavo kažką, ką būtų galima palyginti su kosminiu monstru. Visa tai lėmė neįprasta Saulės skleidžiamo plazmos debesies forma. Michaelas Jägeris, Simonas Metcalfe'as ir Davidas Wilsonas pasinaudojo šia proga.

Praėjusią savaitę virš šiaurės vakarų Saulės regiono susiformavo didžiulė struktūra. Plazmos, arba didelės energijos dalelių, debesis buvo maždaug 165 000 kilometrų pločio, t. y. 13 kartų didesnis už Žemę.

Viename iš vaizdo įrašų, kurį nufilmavo Davidas Wilsonas iš Škotijos, matyti debesis, kuris internete greitai tapo žinomas kaip „Žvėris“, nes astrofotografas jį palygino su didžiuliu, keturkoju, nuolat judančiu žvėrimi. Tačiau moksliškai tai buvo Saulės iškilumas, sudarytas iš jonizuotų dujų ir valdomas nematomų magnetinio lauko linijų.

The Solar Beast - 3 hours observation of a giant prominence on the northeast limb of the Sun (1500X speed) taken by David Wilson on July 12, 2025 pic.twitter.com/zeiUvmjtRt

— Black Hole (@konstructivizm) July 15, 2025

Tokiomis aplinkybėmis susidarančios struktūros gali labai skirtis dydžiu, o didžiausios siekia daugiau nei 1,5 milijono kilometrų ilgį. Šiuo atveju kalbame apie santykinai mažą debesį, nors vis tiek gigantišką, palyginti su mūsų planetos dydžiu.

Liepos 12-osios įvykių vaizdo įrašuose galime grožėtis kito reiškinio – vainikinės masės išmetimo – pavyzdžiu. Jis atsiranda, kai plazma atvėsta ir kondensuojasi, o tada pradeda kristi ant Saulės paviršiaus labai dideliu greičiu. Jos judėjimas taip pat priklauso nuo magnetinio lauko linijų.

Tokie reiškiniai kaip vainikinės masės išmetimai yra ypač svarbūs Žemei. Jie į kosmosą išskiria didelės energijos daleles. Jei jos pasiekia Žemę, gali sukelti galingas audras. Jų pasekmės yra plačiai paplitusios, įskaitant pašvaistes, radijo trukdžius ir net palydovų pažeidimus. Blogiausiu atveju Žemės infrastruktūra gali būti sunaikinta.

Tačiau liepos 12 d. aktyvumas nesukėlė vainikinės masės išmetimo. Tokie įvykiai įvyko po kelių dienų, liepos 14 ir 15 d., kai Saulės stebėtojai turėjo daugiau galimybių grožėtis Saulės protuberantais. Kadangi mūsų žvaigždė jau peržengė dabartinio Saulės ciklo piką, tokių įvykių dažnis mažėja.