Vanduo Žemėje
.


Žemė susiformavo santykinai arti Saulės, kur temperatūra buvo per aukšta vandens ledui; bent jau taip teigia įprastiniai modeliai. Todėl manoma, kad didžioji dalis mūsų planetos vandens atkeliavo iš tolimesnių Saulės sistemos regionų – pavyzdžiui, su kometomis ar asteroidais.


Tai labai panašu į tai, kaip susidaro statinė elektra arba kaip debesyse susiformuoja žaibas.


Tikriausiai ne kartą girdėjote, kad Žemė iš pradžių buvo sausa ir įkaitusi planeta. Vanduo joje atsirado dėl ledinių kometų. Dabar mokslininkų komanda pasiūlė, kad vanduo į Žemę galėjo patekti ir mažiau dramatišku būdu.


Tyrimo autoriai teigia, kad vanduo, kurio gausu mūsų planetoje, iš tikrųjų atsirado tarpžvaigždinėje terpėje.


Po Žemės paviršiumi slypi tūkstantį kartų daugiau vandens nei visose pasaulio upėse ir ežeruose. Šis požeminis vanduo sudaro beveik visą planetos gėlo vandens kiekį. Tačiau daugelyje pasaulio vietovių požeminis vanduo išgaunamas greičiau nei natūraliai prisipildo, rašo „Business Insider“.


Indijos vandenyno viduryje yra didžiulė gravitacinė skylė, kuri dešimtmečius glumino mokslininkus. Dabar jie pagaliau išsiaiškino skylės priežastį, rašo „Business insider“.


Gerai žinome, jog Žemė susiformavo sausa, o vanduo atkeliavo vėliau, su kometomis ir asteroidais. Bet ar tikrai?


Vanduo yra viena paprasčiausių molekulių, todėl jos kosmose randame santykinai daug. Tai sukelia problemą, bandant išsiaiškinti vandens Žemėje kilmę.


Žemė formavosi iš sausų uolienų, nes taip arti Saulės vanduo negalėjo susikondensuoti į ledą. Kol kas nėra iki galo aišku, kaip Žemė prisirinko tiek vandens, kiek turi dabar.


Keblu išsiaiškinti, kaip Žemė galėjo atrodyti prieš milijardus metų, kai joje atsirado gyvybė. Geologai dabar tvirtina suradę daugiau įrodymų, kurie patvirtina hipotezę, jog Žemė buvo kitokia nei planeta, kurioje gyvename šiandien.


Kai 1970 m. buvo paminėta pirma Žemės diena, geologai dar tyrinėjo tektonines plokštes – modelį, aiškinantį, kaip susiformavo Žemės paviršius. Praėjus daugiau nei 40 metų, tebėra daug neatsakytų klausimų apie mūsų planetą. Štai kelios įdomiausios paslaptys, susijusios su Žeme.


Karbonatinės uolienos labai dažnos Žemėje, tačiau kosmose, ypač asteroiduose – gerokai retesnės. Angliniai meteoritai chondritai – sudėtyje turintys chondrulėmis vadinamų rutuliukų – gali duoti daug informacijos apie Saulės sistemos jaunystę, nes jie praktiškai nepakito per puspenkto milijardo metų.


Vanduo į Žemę atkeliavo su asteroidais ir kometomis, bet proceso detalės nėra iki galo aiškios. Vienas iš klausimų yra pirmykščių Saulės sistemos objektų sudėtis bei evoliucija.


Manoma, kad didžiąją dalį vandens į Žemę greičiausiai atnešė kometos ir asteroidai, tačiau tikslios šio proceso detalės nėra žinomos.