Aptiko neįprastą galaktiką – nesitikėjo, kad tokia dar egzistuoja

Tokios galaktikos vadinamos pirmykštėmis, nes joms įtakos neturėjo ankstesnės žvaigždžių kartos, kurių susintetinti sunkesni elementai praturtino Visatos cheminę sudėtį.

Iki šiol Jameso Webbo kosminis teleskopas aptiko daugybę ankstyvų galaktikų, tačiau tikrai pirmykštės, neturinčios jokių sunkesnių už helį elementų, kol kas ne.

Dabar mokslininkai pranešė apie galaktikos, kuri greičiausiai yra pirmykštė, atradimą. Galaktika AMORE6 aptikta lygiai milijardo metų amžiaus Visatos laikotarpiu.

Ją aptikti ir analizuoti padėjo gravitacinis lęšiavimas: arčiau esantis galaktikų spiečius ją paryškino 39–78 kartus ir sukūrė kelis atvaizdus.

Jameso Webbo kosminiu teleskopu atlikti spektroskopiniai matavimai parodė vandenilio beta linijos spinduliuotę, tačiau deguonies linijų nerado. Tai rodo ypač žemą metalingumą: sunkesnių už helį elementų ten yra ne daugiau nei 1/500 Saulės vertės.

Be to, AMORE6 yra išskirtinai kompaktiška: pusė jos masės telpa vos 4 parsekų spindulio rutulyje. Jos žvaigždžių masė – maždaug 560 tūkstančių Saulės masių, palyginama su gana dideliais šiandieniniais žvaigždžių spiečiais, tačiau mažesnė už beveik visų galaktikų.

Šios savybės atitinka tikėtinas pirmykštėje aplinkoje besiformuojančių masyvių žvaigždžių populiacijos charakteristikas.

Nors tokios galaktikos egzistavimas buvo prognozuojamas teoriškai, netikėta ją rasti praėjus jau milijardui metų po Didžiojo sprogimo. Tikėtasi, kad visos pirmykštės galaktikos atsirado bei sunkesniais elementais praturtėjo daug anksčiau.

Visgi atradimas patvirtina standartinio kosmologinio modelio prognozes apie ankstyvą Visatos evoliuciją ir pirmųjų žvaigždžių kartų formavimąsi.

Tyrimo rezultatai paskelbti išankstinių leidinių svetainėje „arXiv“.