Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Saulės sistemos apledėjusių mėnulių paviršiai nesusidaro dėl karštų lavos srautų, kaip tai vyktų Žemėje. Apledėjusių mėnulių peizažus sukuria vanduo, kuris ir verda, ir užšąla.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Naujame tyrime mokslininkai atkūrė beveik nulinio slėgio aplinką. Mokslininkai norėjo suprasti, kaip vandens srautai gali paveikti apledėjusių palydovų paviršių. Eksperimentai buvo atlikti slėgio kameroje ir parodė, kad apledėjusiuose Saulės sistemos palydovuose vandenyje kylantys garų burbuliukai sunaikina viršutinį ledo sluoksnį. Taip apledėję palydovai turi nelygų paviršių su skirtingais geologiniais ypatumais. Taip pat keliuose palydovuose, tokiuose kaip Europa, Enceladas ir Tritonas, neseniai buvo aptikti ledo ugnikalniai arba kriovulkanai. Tokių palydovų paviršius padengtas kietu ledu, tačiau po juo yra dideli vandenynai. Todėl kai kuriuose lediniuose palydovuose buvo pastebėti kriovulkanai, kurie į kosmosą išstumia vandens garus ir vandens daleles. Šis procesas vadinamas „sprogstamuoju kriovulkanizmu“. Tikslios kriovulkanų išsiveržimo apledėjusiuose mėnuliuose priežastys nežinomos. Tačiau neseniai atliktame tyrime mokslininkai sugebėjo suprasti kitą procesą, dėl kurio vanduo gali prasiveržti pro apledėjusią mėnulių plutą. Visas procesas šiek tiek panašus į tai, kaip karšta lava teka į Žemės paviršių. Savo eksperimentui mokslininkai naudojo žemo slėgio kamerą Atvirajame universitete Jungtinėje Karalystėje. Jie pripildė kamerą dideliu kiekiu vandens, kad pamatytų, kaip skystis elgsis ekstremaliomis sąlygomis. Slėgiui pradėjus mažėti, vanduo užvirė ir burbuliavo, nepaisant to, kad liko labai šaltas. Faktas yra tas, kad mažėjant slėgiui, mažėja ir vandens virimo temperatūra. Kai temperatūra pasiekė užšalimo tašką, vandens paviršiuje pirmiausia susidarė plūduriuojantys ledo kubeliai, o vėliau visas jo paviršius pasidengdavo ledo pluta. Tačiau net ir susidarius ledo plutai, vanduo apačioje toliau virė. Kylantys burbuliukai įstrigo po ledu, todėl padidėjo slėgis. Galiausiai ledo plutoje paviršiuje susidarė įtrūkimai, pro kuriuos į paviršių išsiveržė verdantis vanduo. „Nustatėme, kad vandens užšalimo procesas esant labai žemam slėgiui yra daug sudėtingesnis nei manyta anksčiau. Tokiomis sąlygomis vanduo greitai užverda net ir žemoje temperatūroje, nes esant žemam slėgiui jis yra nestabilus. Tuo pačiu metu jis išgaruoja ir pradeda užšalti veikiamas intensyvaus aušinimo efekto, kurį sukelia pats garavimas. Susidariusią ledo plutą pakartotinai ardo garų burbuliukai, kurie kelia ir skaldo ledą, žymiai sulėtindami, apsunkindami ir pailgindami užšalimo procesą“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Petras Brožas iš Čekijos mokslų akademijos. Eksperimentai parodė, kad tokių palydovų kaip Europa ir Enceladas paviršius formuoja vandens srautai, kurie sukuria nelygią plutą su keteromis ir įdubimais.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|