Slapstosi kaip plėšrūnas. Saulės sistemos pakraštyje. Rado kažką nežinomo...

2016 metais Kalifornijos technologijos instituto mokslininkai pateikė teoriją, siejančią šią hipotetinę planetą (9-oji planeta, dar žinoma kaip planeta X) su neįprastais dangaus objektų judėjimais Kuiperio juostoje – atokiame regione už Neptūno.

Šių transneptūninių objektų (TNO) orbitos, regis, yra nestabilios, o tai rodo nematomos gravitacinės jėgos įtaką.

„Manau, kad palnetos X egzistavimas yra labai tikėtinas“, – 2024 m. sakė tyrėjas Mike'as Brownas, pažymėdamas, kad dabartiniai modeliai negali paaiškinti orbitų modelių neįtraukdami didelio, tolimo kūno.

Šių objektų elgesys yra panašus į tai, kaip Žemės gravitacija veikia Mėnulio judėjimą, sukurdama spiralinę, o ne tobulą apskritimą. Ypač pastebimas pavyzdys yra 2017 OF201 – nykštukinė planeta, kurios orbita labai pailga. Tokios ekstremalios trajektorijos rodo galimas gravitacines perturbacijas – galbūt iš kūno, kelis kartus didesnio už Žemę.

Tačiau pastarieji atradimai šią teoriją apsunkina. 2023 m. astronomai, naudodami „Subaru“ teleskopą Havajuose, atrado naują sednoidą, vadinamą 2023 KQ14 (pramintas Amonitu). Kaip ir kiti sednoidai, jis turi stabilią, toli siekiančią orbitą, kuriai, regis, įtakos neturi Neptūnas ar kuri nors kita potenciali devintoji planeta. Tai rodo, kad jei tokia planeta egzistuoja, ji turi būti labai toli – galbūt daugiau nei 500 astronominių vienetų nuo Saulės.

Kritikai teigia, kad iki šiol surinktų orbitinių duomenų nepakanka, ir siūlo alternatyvias teorijas, įskaitant nuolaužų žiedą ar net mažą juodąją skylę. Be to, didžiuliai atstumai kelia technologinių kliūčių.

Net ir tokiu greičiu kaip NASA „New Horizons“ erdvėlaivis, norint pasiekti šiuos regionus, prireiktų daugiau nei šimtmečio. Kol kas astronomai tęsia paieškas naudodami šiuolaikinius teleskopus.

Kiekvienas naujas atradimas, pavyzdžiui, 2023 KQ14, priartina mokslininkus prie paslapties išaiškinimo ir galbūt vieną dieną patvirtina arba paneigia šio sunkiai aptinkamo dangaus kūno egzistavimą.